Darius Razmislevičius. Ar pirmadieniais ir vėl šlitiniuosim „šilti“ į darbą?

Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų ir daugiausiai pasitaikanti tokia „neblaivi“ diena yra pirmadienis. Keliuose nuolat nutinka daugybė eismo įvykių, kurių kaltininkais kaip tyčia tampa neblaivūs asmenys. Nepamirškime ir buitinių konfliktų skaičiaus, kuriam ypač stiprią įtaką daro alkoholis. Visi šie skaičiai pastaraisiais metais buvo ėmę mažėti, tačiau dabartinei valdančiajai daugumai tokia statistika, pasirodo, nepatinka ir jie užsimojo net penkiolika punktų atlaisvinti dabar galiojančius alkoholio ribojimus.

Pasak darbo grupės, kūrusios Alkoholio kontrolės įstatymo atlaisvinimo pataisas, dabartiniai ribojimai yra pertekliniai. Jie teigia, jog rytinis draudimo laikas gal ir buvo veiksmingas, tačiau vakarinis, kuomet galima įsigyti alkoholį tik iki 20 val., neteikia naudos. Aš manau visai kitaip.

Prisipažinkite patys sau, kaip dažnai buvote įpratę vakarais ramiai pagurkšnoti alaus žiūrėdami televizorių. Teigiamai, ko gero, atsakytų didžioji dauguma. O ką gurkšnojame dabar, apribojus galimybes pirkti alkoholį vakare? Geriausiu atveju „Fantą“ arba tiesiog nealkoholinį alų. Vadinasi, ribojimai veikia, geresnio rezultato link jau buvo einama, bet valdantieji neigia akivaizdžius faktus.

Žinoma, jų argumentas, jog norintieji gerti užsiperka gėrimų iš anksto, gali būti vertingas, bet ir tai nėra absoliuti tiesa. Juk nesuplanuosi kiekvieno vakaro ir kiekvieno sekmadienio, todėl tikrai pasitaikys atvejų, kai teks ištarti „ups, pamiršau, nespėjau, nenusipirkau“, todėl tai irgi priskirčiau prie veiksmingų priemonių sąrašo.

Kitas valdančiųjų argumentas, siekiant atlaisvinti alkoholio ribojimus, buvo tai, kad įstatymas buvo neveiksmingas. Gerai, atmeskime akivaizdžiai priešingą tiesą rodančius statistinius skaičius. Tai kodėl tuomet, kai priemonė buvo neveiksminga, mes jos dar labiau nesugriežtiname, o tik grįžtame į pradinę padėtį ir vėl paleidžiame vadeles laisvai? Kosminiai suvartojamo alkoholio skaičiai akivaizdžiai parodo, jog turime vis dar labai didelę alkoholio problemą.

Bet ne! Mes apsimetame, jog to nematome. Planuojame ir vėl laisvai leisti alkoholio reklamą didžiojoje viešumos dalyje, grąžiname galimybes ir vėl pirkti alkoholį sekmadieniais (o pirmadieniais, žinoma, šlitiniuosim „šilti“ į darbą) ir net paleidžiam galimybę alkoholiu svaigintis aštuoniolikmečiams, pas kuriuos neretai dar tikrai trūksta ir savarankiškumo, ir gebėjimo atsispirti. Apskritai labai keista pasitikėjimą jaunais žmonėmis matuoti galimybe pirkti svaigalus. Taip išeina, jog šių pataisų iniciatoriai teigia, kad reikia pasitikėti jaunimu ir leisti pirkti jiems „šnapselį“ bet kada.

Manau, kad mes pamiršome svarbiausią faktą, jog prieš trejus metus priimti sprendimai dėl alkoholio ribojimo turi duoti rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje, o ne po kelių mėnesių. Nors ir tai, pavyzdžiui, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas skelbia, kad tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų, psichozių skaičius pastaraisiais metais sumažėjo apie 10 procentų. Tai didžiulis pasiekimas ir įrodymas, jog net ir dideliems pokyčiams kartais užtenka labai nedidelių pastangų. O mes dabar sugalvojome visą tai neigti ir grįžti tris metus atgal į alkoholizmo liūną.

Kviečiu jus pačius įsitikinti, ką rodė statistika, kaip atrodėme prieš griežtų ribojimų priėmimą ir kaip situacija jau buvo pagerėjusi praėjus trims metams. O tada išvadas pasidaryti patiems, kas vis dėlto veikė, o kas ne...