Gaila, bet žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kasdien vykstančių klimato kaitos procesų ir neįvertina problemos masto. O juk prisitaikyti nebus galima amžinai. Turime galvoti apie ateities kartas: negalime joms palikti kraičio problemų, su kuriomis susidoroti jau gali būti vėlu. Noriu, kad mano dukros, jų vaikai ir anūkai gyventų geresniame pasaulyje. To linkiu ir Jūsų artimiesiems.
Ir nereikia būti aplinkosaugininku, kad suprastum klimato kaitos mastą. Šiurpą kelia tirpstantys ledynai, kasmet nuo oro taršos pasaulyje mirštantys žmonės. Tačiau žala yra matoma ir čia pat, mūsų tėvynėje. Aplinkosaugos sprendimus siūlantis Jungtinės Karalystės interneto portalas „GreenMatch“ šiais metais atliko ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europai tyrimą. Buvo skaičiuojamos valstybių oro bei jūrų vandens temperatūros, vertinamos kritulių tendencijos ir matuojamas jūros lygis. Rezultatai turėtų priversti sunerimti kiekvieną: pirmąją vietą reitinge užėmė ne kas kitas, o Lietuva.
Klimato kaitą lemia daug veiksnių, tačiau net daugiau nei pusę visų oro teršalų sudaro automobilių išmetamas kuras. Labiausiai gąsdina tai, jog ši problema laikui bėgant vis didėja, nes taršių automobilių daugėja. Ką daro Vyriausybė? Pasiūlo taršos mokestį? Vadinkime daiktus jų tikraisiais vardais – šis mokestis būtų padėjęs ne taršą sumažinti, o valstybės biudžetą padidinti.
Džiaugiuosi, kad Seimas nepritarė šiam įstatymo projektui, tačiau gaila, kad galutinai jo nepalaidojo, o grąžino tobulinti. Šiai idėjai neteikčiau vilčių. Įvedus tokio pobūdžio mokestį, tikėtina, kad žmonės rečiau pirktų ir parduotų automobilius, norėdami išvengti papildomų išlaidų. Tokiu būdu mes ne atnaujintume automobilių parką, o užrakintume jį tokiame stovyje, koks yra šiuo metu. O ir susimokėjus mokestį, situacija nepasikeistų: jei suma pirkėjui būtų įkandama, jis ją sumokėtų, ilgai ir laimingai važinėtų taršiu automobiliu, o nuo to aplinkai nebūtų nei kiek lengviau.
Nuostabą kėlė ir dar vienas siūlyto mokesčio niuansas: buvo skelbiama, jog surinkti pinigai bus skirti vaikų išlaikymo, pensijų ir kitų išmokų didinimui. Jokiu būdu nesakau, kad žmonės to nenusipelno, tačiau, jeigu mokestis vadinamas „taršos“, ar surinkti pinigai neturėtų būti skirti elektromobilių įsigijimo skatinimui, dviračių takų infrastruktūros gerinimui, medžių sodinimui ar kitoms priemonėms, padedančioms mažinti taršą? Juk toks mokestis skaudžiausiai paliestų būtent didinti žadėtų socialinių išmokų gavėjus, kurie neturi pakankamai pinigų mažiau taršaus automobilio įsigijimui. Taigi, ta pati ranka, kuri duotų, deja, ir atimtų.
Esu įsitikinęs, kad valstybė gali rinktis iš veiksmingesnių automobilių taršos mažinimo būdų. Pirmiausia, kuro akcizas. Mano manymu, šis mokestis yra teisingiausias: kuo galingesnis automobilis ir kuo dažniau juo važinėji, tuo daugiau perki kuro ir tuo daugiau sumoki akcizo valstybei.
Antra, elektromobilių įsigijimo skatinimas. Aš pats vairuoju elektromobilį ir galiu drąsiai teigti, jog sutaupau tiek eksploatacijai, tiek degalams, o svarbiausia – prisidedu prie taršos mažinimo. Elektra varomi automobiliai į aplinką neišmeta kenksmingų medžiagų, kai iš vidaus degimo variklį turinčios transporto priemonės į aplinką vidutiniškai patenka 160 g/km anglies dvideginio.
Deja, pasak Europos automobilių gamintojų asociacijos, Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kurioje elektromobiliais naudojamasi mažiausiai. Iki šių metų pradžios mūsų šalyje buvo užregistruoti tik 983 elektromobiliai! Skaičius išties labai mažas. Didžioji dalis žmonių tokių automobilių neperka tikrai ne dėl to, kad nenori. Tam jie tiesiog neturi pakankamai pinigų. Mūsų šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra gana žemas, itin svarbu yra lengvatos elektromobilių įsigijimui. Deja, mūsų valstybė svarios pagalbos piliečiams nesiūlo.
Tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija ar Prancūzija elektromobilių pirkėjams suteikiamos net kelių tūkstančių eurų lengvatos, o keičiant taršų automobilį į elektra varomą – ir dar didesnės. Pavyzdžiui, Norvegijoje tokioms transporto priemonėms yra netaikomi jokie mokesčiai. Manau, kad tokiais pavydžiais ir reikėtų sekti, mat minėtų šalių automobilių parkai yra naujesni ir ne tiek taršūs. Neabejoju, kad norėdama kažką keisti, Vyriausybė pirmiausia turėtų skatinti ir padėti.
Na, o kol valdininkai toliau krapštys pakaušį, svarstydami, kaipgi sumažinti oro taršą, prisidėkime prie aplinkos puoselėjimo kiekvienas. Taupykime vandenį, elektrą, dažniau važinėkime dviračiais ar vaikščiokime pėsčiomis. Tikiu, kad visų mūsų pastangomis nors kiek galėsime padėti klimato pokyčių veikiamai tėvynei.