Tikiuosi, šis straipsnis situaciją pataisys.
Praėjusią savaitę Seime per metinį pranešimą Prezidentas išreiškė nuomonę, jog vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus reikėtų apibrėžti atskiru įstatymu.
O jau šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės komentarų, kaip tas įstatymas galėtų atrodyti ir kas jame turėtų būti nustatyta.
Keista, jog Prezidento patarėjai nėra susipažinę su metus rengtu ir praėjusią savaitę Seime užregistruotu Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektu. O gal pamiršo?
Kitaip sakant, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra nori paruošti projektą, kuris jau yra paruoštas. Jaučiu pareigą priminti visą proceso eigą.
Prieš metus, 2023 m. birželio 17 d., Seimo valdyba, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo komiteto siūlymą, sudarė Seimo narės Silvos Lengvinienės vadovaujamą darbo grupę Trečiojo amžiaus universitetų teisiniam statusui nustatyti. Grupėje dalyvavau ir aš. Verta paminėti, kad šios darbo grupės posėdžiuose dalyvavo skirtingų frakcijų, įvairių institucijų atstovai, tarp jų – ir Prezidentūros.
Diskutuojant su vyresnio amžiaus asmenis vienijančiomis organizacijomis ir politiką formuojančiomis ministerijomis, buvo nuspręsta orientuotis ne siaurai į Trečiojo amžiaus universitetų teisinį statusą, o į vyresnio amžiaus asmenų politikos pagrindų apibrėžimą.
Darbo grupė 2024 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – SADM) dėl tokio įstatymo aktualumo, ministerija vasario 15 d. organizavo Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos prie SADM posėdį (toliau – Taryba). Posėdžio metu Tarybos nariai be kitų klausimų aptarė ir tokio įstatymo aktualumą.
Tarybos nariai, susipažinę su kitų valstybių praktika vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje bei Lietuvos įstatymais, reglamentuojančiais kitų tikslinių grupių klausimus, vienbalsiai pritarė įstatymo būtinumui ir pateikė darbo grupei siūlymų dėl tokio įstatymo nuostatų.
2024 m. balandžio 19 d. šis įstatymo projektas buvo pristatytas darbo grupėje ir institucijų paprašyta pateikti pastabų įstatymo projektui. Po pastabų ir projekto tobulinimo įstatymo projektas registruotas Seime.
Projekto tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinti galimybes ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Įstatymas nustatys vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis ypatumus, principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį, patariamąsias institucijas, vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų kompetenciją formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką.
Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir skatinti jų dalyvavimą su jais susijusių sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinti nuoseklų vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonių įgyvendinimą nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmeniu, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką.
Paprastai tariant, šiuo įstatymu siekiama gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, skatinant jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje, ir užtikrinti reikiamą pagalbą bei paslaugas. Įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 dienos.
Tik pasikartosiu, kad projektas ruoštas metus, jame dalyvavo visos suinteresuotos grupės, įskaitant ir Prezidentūros atstovą.
Todėl skaitant viešus Prezidentūros komentarus apie tai, kaip reikia ruošti įstatymą ir kas jame turi būti nustatyta, antakis nori nenori pakyla.
Bet kuriuo atveju, įstatymas yra paruoštas, o tai mūsų vyresnio amžiaus žmonių bendruomenei yra svarbiausia. Dabar laukia diskusijos Seime.