Leiskite paklausti, ar egzistuoja toks dalykas, kaip europietiška šeima? Emancipuota mama, feministėjantis tėtis, laisvi, nesuvaržyti vaikai. Kažkas tokio? O seneliai? Vis dar dirba arba „atostogauja“ senelių namuose. Maždaug toks vaizdelis? Žinoma, sunku palyginti suomišką šeimą ir, pavyzdžiui, graikišką. Bet vis dėlto, jeigu palyginame mūsų šeimas su Afrikos, pietryčių Azijos ar Arabų pasaulio šeimomis, matome skirtumą. Galiausiai, turbūt kiekvienam iš mūsų „europietiška“ šeima – tai mūsų seneliai, mamos, tėčiai, broliai, sesės, kaip mes su jais užaugome ir bendraujame.
Įdomiausia tai, kad įvairiausi europietiško gyvenimo tyrimai rodo, jog europiečiai labai vertina šeimą. „Eurobarometro“ apklausos dar 1996 m. indikavo, kad europiečiai šeimą laiko svarbiausiu dalyku savo gyvenime. 2013 m. Europos Komisija nustatė, kad žmonės, kurie gali atsiremti į savo šeimas, yra dvigubai laimingesni už tuos, kurie tokios malonės neturi. 2015 m. „Eurostato“ apklausos atskleidė, kad daugiau nei pusė ES piliečių bent kartą per savaitę bendrauja su savo išplėstine šeima. Taigi šeima, kad ir kaip pasuksi, yra labai svarbi europietiška vertybė.
Bet ar mes turime ES šeimos politiką? Ne. Maža to, „šeima“ nepaminėta nei ES steigimo sutartyse, nei jokiuose strateginiuose dokumentuose. Ir ką gi mes turime?
ES yra vieniša, sena ir mirštanti
Vis daugiau europiečių gyvena po vieną. ES oficialiai išsiskiria kas trečia pora. Mūsų turtingame, saugiame ir šeimą branginančiame regione, kuriame labai populiari „Eurovizija“, daugėja vieno žmogaus namų ūkių. Šį gyvenimo būdą pasirinkusiųjų kreivė yra vienintelė, kuri auga ES pastaruosius 15 metų. Ir dviejų žmonių, ir vaikus auginančių namų ūkių skaičius tik mažėja. Sulaukę 85 metų amžiaus, vieniši gyvena pusė europiečių. Taigi tampame vienišių zona. O tai gresia blogesne savijauta, blogesne psichine sveikata ir skurdu.
ES sensta. Pagal Jungtinių Tautų duomenis, esame seniausias pasaulio regionas. 2023 m. Europos Komisija perspėjo, kad šiuo metu pensininkai sudaro trečdalį ES populiacijos, bet iki 2100 m. jų jau bus du trečdaliai. Įsivaizduokite: visą Europos socialinę sistemą turės išlaikyti vos trečdalis dirbančiųjų. Be to, senatvė dažnai atsineša nepriteklių, ligas ir nuolatinę slaugą. Todėl ES 2021 m. inicijavo Senėjimo žaliąją knygą, kur siūlo sprendimus mokymosi visą gyvenimą, sveikatinimo, savanorystės, įsitraukimo į anūkų auginimą, orios pensijos ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros srityse.
Europa miršta. Prognozuojama, kad į naują šimtmetį ES įšlubčios, turėdama 57 milijonais mažiau gyventojų, nei turi dabar. Žinoma, jūs jau skaitėte, kad Lietuvai tuomet numatoma jau mažiau nei 2 milijonai gyventojų. Nenuostabu, kad 2023 m. pabaigoje Europos Komisija išleido „Įrankių rinkinį, skirtą spręsti ir valdyti demografinius pokyčius.“ Jame – keturios „įrankių dėžutės“: „Tėvai“, „Jaunimas“, „Senjorai“ ir „Migracija“. ES kviečia valstybes nares ieškoti geriausių būdų žmonėms suderinti tėvystę ir darbą, jaunimui – ugdyti savo potencialą naujojoje ekonomikoje, brandaus amžiaus žmonėms – išlikti sveikiems ir aktyviems, o viso pasaulio talentams – dirbti ir integruotis Europoje.
Turime sukurti ES šeimos politiką
ES yra išleidusi ne vieną teisės aktą, skirtą pagerinti vaikus auginančių šeimų situaciją.
Remiantis Direktyva 92/85, moterys turi teisę į mažiausiai 14 savaičių motinystės atostogas. Bent 2 savaitės yra privalomos. Direktyva 2019/1158 tėvams suteikia teisę gauti ne trumpesnes kaip 10 darbo dienų tėvystės atostogas gimus vaikui. Direktyva 2019/1158 nustato mažiausiai 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Direktyva 2019/1158 nustato 5 darbo dienas per metus susirgusiam vaikui prižiūrėti. Direktyva 2019/1158 visiems dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 8 metų, ir visiems globėjams suteikia teisę prašyti lanksčių darbo sąlygų. Direktyvoje 2006/54 nustatyta, kad motinystės atostogų išėjusi moteris turi teisę grįžti į savo darbą arba į lygiavertes pareigas ne mažiau palankiomis jai sąlygomis. Ji turi teisę į bet kokį darbo sąlygų pagerinimą, į kurį ji būtų turėjusi teisę jos nebuvimo metu. Direktyva 2010/41 suteikia teisę į vienodą požiūrį į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris. Ir taip toliau. Visi šie teisės aktai galioja ir Lietuvoje.
Tačiau tai nėra drąsi, principinga ir visaapimanti Šeimos politika, kuri ES piliečiams leistų tinkamai pasirengti šeimai, deramai išspręsti kylančius iššūkius, derinti šeimą ir darbą, supratingai auginti vaikus ir dar pasilikti laiko sau.
Drąsi, principinga ir visaapimanti ES Šeimos politika turėtų numatyti šeimos įvaizdžio gerinimą, ekonominių ir psichologinių sąlygų šeimoms užtikrinimą ir universalų europinį Šeimos įrankių rinkinį. Į tokios politikos kūrimą galėtų įsitraukti ir šeimas bei tėvus vienijančios asociacijos, ir verslas (kuriam reikia darbdavių), ir mokytojai (atsakingi už ateitį), ir jaunimo bei senjorų organizacijos.
Kaip ES tapti patraukliausia šeimai?
Grįžkime prie gegužės 15-osios – Tarptautinės šeimos dienos. Ši šventė galėtų tapti ryškia, žaisminga ir džiugia diena visoje ES. Jos metu europiečiai galėtų ne tik šokinėti ant batutų, kaip Šakiuose, ar žiūrėti cirko pasirodymą, kaip Marijampolėje, bet ir diskutuoti apie įvairiausius iššūkius, su kuriais susiduria vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai, vieniši tėvai, seneliai. Nes mes dažnai šeimą ir šeimos dieną suprimityviname iki eilinio vaikų palinksminimo ir praleidžiame progą panirti į „Ribų santuokoje“, „5 meilės kalbų“ (čia – tokios populiarios knygos), mamystės ir tėvystės esmės, prichologinės sveikatos ir kitus rimtus klausimus. Tokia iniciatyva prisidėtų prie šeimos įvaizdžio gerinimo, o kai kam taptų malonia galimybe atmatyti gegužę vykstančią „Euroviziją“. Šaržuoju, neįsižeisikite.
Tiek Europos Parlamentui, tiek Europos Komisijai turėtų būti garbė tapti šios Europos Šeimos dienos centrine institucija.
Ne apsimestinai, o iš esmės spręskime ekonomines Europos šeimų problemas. Yra valstybių (kaip Lietuva), kurios moka vaiko pinigus. Yra tokių, kurios mažina mokesčius vaikus auginančioms šeimoms. Vienur (Lietuvoje) duodamos lengvatinės būsto paskolos vaikus auginančioms šeimoms. Kitur sudaromos palankios sąlygos įsigyti didesnį automobilį. Daugelyje šalių galioja „Šeimos nuolaidų kortelė“, tačiau jos galiojimas baigiasi ties kitos ES valstybės narės siena. Susirinkime visas geriausias ES valstybių narių praktikas, įvertinkime jų ekonominį ir demografinį poreikį ir paieškokime oraus ES šeimos gyvenimo standarto, kurį galėtume įtvirtinti direktyvomis ar bent „ES šeimų žaliąja knyga“.
Rimtai pažiūrėkime į psichologinę ir metodinę paramą šeimai, nes joje visi išmokstame visų socialinių elgesio modelių. Vaikai turi būti ruošiami šeimai ir tėvystei dar mokykloje (pagal atsakingai paruoštas kokybiškas programas – ne taip, kaip bandyta prastumti Lietuvoje). Vyrams, moterims, poroms ir vaikams turi būti lengvai prieinamos nemokamos psichologinės pagalbos ir krizių sprendimo paslaugos. Seneliams reikia užtikrinti galimybę derinti darbą ir anūkų priežiūrą, suteikiant papildomų atostogų, lanksčias darbo valandas ar galimybę dirbti nuotoliu.
ES yra verta turėti Šeimos politiką, nes joje gali būti užprogramuota ne tik Europos ekonominė, demografinė ar socialinė sėkmė, bet ir pilnesnė kiekvieno europiečio laimė. ES – geriausia vieta šeimai! Tokia yra mano eurovizija.
Su Tarptautine šeimos diena!
***
Giedrius Surplys yra trijų vaikų tėtis, Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas.