J. Dapšauskas. Idėja, kuri kuria ir tausoja didžiausią turtą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau ne kartą viešojoje erdvėje gavo pylos, kad per daug rūpinasi alkoholio vartojimo mažinimu ir kitomis ligų priežastimis bei neva per mažai didelėmis eilėmis ligoninėse.

Eiles ligoninėse ir kyšius buvo užsibrėžęs panaikinti ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, tačiau, ką sakiau tada, tą galiu pakartoti ir dabar – kol nebus sumažintas poreikis gydytis, bus toks didelis sergamumas, tol šios problemos tikrai neišspręs kitos eilių mažinimo priemonės.

Dabar Lietuvoje 80 proc. visų sveikatos sričiai skirtų lėšų yra išleidžiama ligoms, kurių galima išvengti sveikai gyvenant, gydyti, teigia Nacionalinė sveikatos taryba. Beje, anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atlikto tyrimo, 20–30 proc. mūsų šalies žmonių gydymui atitenka apie 75 proc. viso sveikatos sektoriui skiriamo finansavimo.

Akivaizdu, tarp tų 20 proc. yra tokių, kurių susirgimams didžiausią įtaką daro paveldimumas, yra vėlyvos senatvės, tačiau juk akivaizdu, daug šioje apimtyje yra tų, kurie paprasčiausiai yra apsileidę, kuriems „patinka“ sirgti, elementariai nenori sveikai gyventi ir net tyčiojasi iš tų, kurie sveikai gyvena. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, jei žmonės būtų pakankamai fiziškai aktyvūs, sveikai maitintųsi ir, žinoma, nerūkytų bei nepiktnaudžiautų alkoholiu, išvengtų apie 80 proc. lėtinių ligų. Be abejo, dar nuo savęs pridėčiau, kad labiau rūpintųsi dvasine ir psichine sveikata, gyvenimo įprasminimu ir tikslo siekimu, tikrosios laimės paieškomis – išvengtume dar daugiau ligų.

Beje, dabartinis Europos komisaras, būdamas sveikatos apsaugos ministru, V. Andriukaitis tarsi buvo suteikęs vilčių pareiškimu, kad reikia imtis esminės sistemos pertvarkos ar net sveikatingumo sistemos sukūrimo, „demedikalizacijos“, bet galiausiai buvo gražiai patrauktas į šalį iš ministro posto pasiūlius aukštesnes pareigas europinėje institucijoje. Vadinamojoje sveikatos (ligų gydymo) sistemoje didžiausi pinigai išleidžiami ligoms gydyti, vaistams kompensuoti, pasekmėms labai brangiai šalinti, o ne ligų prevencijai ir sveikatos žymiai pigesniam puoselėjimui.

Paskambino vienas pilietis į radijo laidą, kurioje diskutuojama apie vaistų kainų mažinimą, ir putojasi, kad neapkenčia ministro Aurelijaus Verygos, nes vaistai brangiai kainuoja, pokalbio pradžioje prisipažinęs, kad serga širdies, plaučių ligomis ir antro tipo cukriniu diabetu, beje, tomis ligomis, kurios priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, o nėra tiesiog likimo „užkrautos“. Tos daugybinės lėtinės ligos yra gydomos elementaria sveika gyvensena, arba šiandien jau nauju specialistų nukaldintu terminu „gyvenimo medicina“. Tik kiek ji yra taikoma plačiojoje praktikoje, o ne tik teoretiniame lygmenyje? Kaip tai veikia, tikrai pavyzdžių apstu, bet jie ne valstybiniame, o privačiame, entuziastų lygyje, nevyriausybinių organizacijų.

Plačiai nuskambėjo Lino Zarecko kiek ciniškai mestas iššūkis, kurį ministras A. Veryga, rodydamas aukščiausią tolerancijos lygi, priėmė ir pakvietė į fizinio aktyvumo skatinimo bėgimą „Į sveikatą“. Paradoksalu, kad rezultatų ir komercializuotas sportas šiandien tam tikruose kontekstuose net tampa vienas iš ligų rizikos faktorių, o ne kaip esame įpratę: sportas – sveikata. A. Veryga savo laikysena parodė, kad galima pakilti aukščiau patyčių, ciniškumo, o taip pat prisidėjo prie sveikatingumo vienos iš priemonių – fizinio aktyvumo propagavimo.

Akivaizdu, kad turime tikrai kiek kitokio sukirpimo ministrą, kuris sveikatos labui bėgioja, yra vegetaras, nebijo ir žiemą su sveikuoliais išsimaudyti jūroje. Ne tik alkoholio ir tabako kontrole užsiimantis, kaip kai kam gali pasirodyti, supranta sveikos gyvensenos svarbą tiek asmeniškai sau, tiek visai sveikatos sistemai.

Paradoksalu, kad naujai paskirtai Nacionalinei sveikatos tarybai (NST) jau kelis mėnesius nesiseka išrinkti savo pirmininko. Arba iškelti kandidatai surenka po lygiai balsų, arba įžvelgiama neva procedūrinių pažeidimų ir rezultatai nepatvirtinami Seime.

Jei NST vadovu taptų tikrai ryžtingas ir suvokiantis sveikatingumo politikos svarbą atstovas, kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečiu, kuriam vadovauja prof. Algimantas Kirkutis, galiausiai būtų galima imtis istorinių žingsnių sveikatos puoselėjimo ir sveikatingumo sistemai Lietuvoje sukurti, ligų prevencijos politikai formuoti. Alkoholio kontrolės srityje yra aiški politinė valia, viliamasi, kad tokia pat politinė valia bus ir sveikatingumo politikai įgyvendinti, kuri taip pat numatyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje ir LR Vyriausybės programose.

Sveikata – didžiausias turtas, žinome dažnai kartojamą frazę, ją tikrai pajaučiame patys susirgę arba su liga susidūrus artimoje aplinkoje. Tad įgyvendinkime idėją Lietuvai, kuri tą brangiausią turtą vis daugina ir žmogų įgalina tolimesnei kūrybai, atnešančiai tiek kultūrinę, tiek finansinę naudą šaliai. Juk, anot Pasaulio banko ir Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo, vienas doleris skirtas sveikatinimui, sutaupo 24 dolerius, jų nebereikia išleisti gydymui.