J. Dapšauskas. Sisteminė politinė korupcija – net nelaikoma blogybe?

Prieš šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus atspalviai kiek skirtingi, bet veikla panaši.

Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus, susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet apie sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo sulaukęs įtarimų – juk tos subtilios schemos, anot nemažos dalies politikų, visai ne nusikaltimas, o tiesiog gudrumas, atstovavimas savo rinkėjams ar net jaunimo pilietinis švietimas.

Galime palyginti – sisteminė korupcija medicinoje, „pakišos“ gydytojams. Žmonės, atnešantys kyšį gydytojui prieš operaciją, juk taip pat konkrečiai nenurodo, kokiu skalpeliu pjauti, kokius vaistus naudoti. Tai „pakiša“ už visumą, o ne už konkretų epizodą. Net Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad visai tos „pakišos“ nelaikytinos kyšiu, jų tiesiog nėra, tai yra graži padėka už sunkų ir atsakingą darbą. Na, gal patepimas, kad sklandžiau vyktų sunkus darbas?

Tas pat pasakytina ir apie politinės korupcijos lauką: jei nėra nurodoma tiksliai, už kokio įstatymo priėmimą ta suma, tarsi tai ir nėra papirkimas, o tik labdaringa parama? Kol dar nebuvo uždrausta juridiniams asmenims remti politinių partijų, „MG Baltic“ tikrai ne tik Liberalų sąjūdžiui pompuodavo pinigus, jų atseikėdavo visoms parlamente kiek reikšmingesnės įtakos turinčioms partijoms.

Neretai tie „atsilyginimai“ būna įvilkti į tariamai teisėtus rūbus: kaip finansinė parama liberaliam jaunimėliui, jų pilietiniam švietimui – kad jie perimtų, pavyzdžiui, alkoholio pramonės paruoštukus, kaip nereikia riboti jos plėtros, didelių pelnų, ir juos platintų. Štai Vilniaus liberalaus jaunimo pirmininkė Deimantė Rimkutė bei Lietuvos liberalaus jaunimo politinių reikalų koordinatoriaus Justino Stanevičiaus komentarai alkoholio kontrolės tema labai tinkami Dariui Mockui, nors, atrodo, pirminio ryšio ir nėra, bet yra sisteminis ryšys. Arklys arklio už ačiū nekaso.

Buvęs liberalas europarlamentaras Antanas Guoga apie Liberalų sąjūdį teigia, kad „partija gyveno iš šnapso dėžių“ ir ragina nebebūti „MG Baltic“ interesų atstovais politikoje. Ar gali kritiškai mąstantis žmogus patikėti Eligijaus Masiulio galiausiai sugalvota versija, kad tose alkoholio dėžutėse perduodami pinigai yra ne partijai, o jo asmeninėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą? O kad liberalų vadovas E. Masiulis ne kartą atstovavo „MG Baltic“ interesams, buvo žinoma viešai.

Kas yra Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kuris labiausiai susijęs su liberalų partijomis? Mokslinis institutas? Ne, tai – lobistinė organizacija, gausiai finansuojama verslo struktūrų ir jiems atidirbanti tiek viešais pasisakymais žiniasklaidoje, tiek apsilankymais Seimo komitetų posėdžiuose, kur svarstomi su jų rėmėjų verslais susiję klausimai.

LLRI „Rėmėjų kolegija“ įmantriai išdėstoma pagal rėmėjų sumas – deimantiniai, auksiniai, sidabriniai ir kitokio rango rėmėjai. Čia vieni iš pirmųjų rikiuojasi „MG Baltic“, Lietuvos aludarių gildija, tabako gigantas „Philip Morris Baltic“ ir kiti. Šios organizacijos dažni komentarai viešojoje erdvėje yra ne tiek ekspertiniai, kiek lobistiniai, viešųjų ryšių dalis, daranti įtaką politiniams sprendimams. Juk akivaizdu, kad LLRI yra to korupcinio mechanizmo dalis, nors visi pervedimai yra legalūs, „skaidrūs“. Bet esmė yra korupcinė: viršų ima ne viešasis, o siauro verslo interesas už tam tikrą pinigų sumą. LLRI nuo pat įsikūrimo turėjo išskirtinius santykius su liberalų partijomis. Beje, į Liberalų sąjūdį dabartinis vadovas Remigijus Šimašius atėjo iš LLRI prezidento posto.

„MG Baltic“ byloje kaip specialusis liudytojas apklausiamas liberalas Šarūnas Gustainis. Neseniai patekęs į Seimą, 2015 m. gruodžio 2 d. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje net per daug atvirai ir neprofesionaliai atstovavo alkoholio pramonės interesams. Dar neperpratęs visų mechanizmų Seime, pristatinėjo alkoholio pramonei palankų įstatymą. Jam iš šono vis talkindavo ir patikslindavo, ko tikrai verslas nori, Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso (buvusi Stipriųjų alkoholinių gėrimų asociacija) prezidentas.

Liberalai jau bijo tuoj pat po susitikimo bėgti vykdyti „MG Baltic“ lobisto R. Apulskio prašymų. Pasirodo, to vaidmens ėmėsi nauja seimūnė Aušra Maldeikienė, praėjusių metų gruodžio 20 d. susitikusi su R. Apulskiu ir tą pačią dieną registravusi Akcizų įstatymo projektą, palankų alkoholio pramonei.

Beje, R. Apulskis jau kelis dešimtmečius susijęs su „MG Baltic“ verslu. Jis taip pat Baltijos gėrimų pramonės aljanso prezidentas (ABBI). Ankstesnis šios organizacijos adresas buvo tas pats, kaip ir „MG Baltic“, kuri valdo alkoholio verslus. Buvęs vienas „Stumbro“ vadovų ir „Mineralinių vandenų“ valdybos narių yra ABBI direktorius Arnas Paulius. R. Apulskis dirbo Romano Raulynaičio advokatų kontoroje, o minėtas asmuo yra „MG Baltic“ valdybos narys.

Nesu matęs, kad „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus savo verslo klausimus pats spręstų Seime. Tai jis daro per žemesnio rango asmenis, geriausiai, per neoficialiai lobistinį interesą vykdančias asociacijas, „institutus“, „tyrėjus“, „labdaros fondus“. Tačiau neabejoju, kad toms politinės korupcijos schemoms bei sistemai ateina galas.