Taip, šalia visų kitų mokesčių didės dar vienas. Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai negąsdina, neatrodo didelė našta. Juk tik vienas procentinis punktas (dažnai painiojama su vienu procentu). Tačiau siūlau atidžiai paskaičiuoti ir pažiūrėti, kiek konkrečiai gali tekti mokėti daugiau. Ir kaip PSD įmokos palengvins mūsų visų pinigines.

Vyriausybė planuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje augs apie 10 procentų, tačiau mokestį sveikatai numato padidinti net tris kartus daugiau. Kai kuriems jis išaugs net trečdaliu – 28,4 procentais.

PSD įmokos augtų trečdaliu

Šiuo metu bazinės PSD įmokos siekia 64,50 eurų per mėnesį arba 774 eurų per metus. Tiek, 6,98 procento nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), mažiausiai sumoka dirbantieji savarankiškai arba PSD savarankiškai mokantys asmenys.

Jei uždarbis didesnis – didesni ir mokesčiai. Didžiausias metinis PSD dirbantiems savarankiškai gali siekti ir 5 710,8 eurų per metus.

O kiek tektų mokėti, jei PSD nuo kitų metų būtų padidintas 1 procentiniu punktu – iki 7,98 procento? Tokiu atveju mėnesinis bazinis PSD mokestis augtų mažiausiai iki 82,8 eurų arba 994 eurai per metus. Tai būtų todėl, kad be pačio PSD tarifo nuo kitų metų augs ir MMA. Trišalėje taryboje dar vyksta derybos , tačiau planuojama, kad MMA kitais metais bus 1038 eurai.

Matome, kad uždirbantiems minimumą ar šiek tiek daugiau PSD mokestis praktiškai didėtų beveik trečdaliu (28,4 procento). Tokių žmonių yra tikrai nemažai ir jiems PSD tarifas augtų daugiausiai.

Paradoksas, bet dabartinė konservatorių ir liberalų valdžia tik deklaruoja, kad mažina mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, o praktiškai elgiasi priešingai.

Valdantieji tiesiog pasirinko lengviausią ir primityviausią kelią – aklai didinti mokesčius.

Taigi MMA planuoja padidinti tik 10,5 procento, o PSD mokestis būtų padidintas tris kartus daugiau.

Ką reikia daryti?

Kalbu būtent apie sveikatos mokestį, nes sveikatos apsaugos sistema yra sritis, kuri man labai rūpi. 12 metų dirbdama sveikatos sektoriuje mačiau reformų, bandymų medicinos paslaugas padaryti labiau prieinamas žmonėms.

Tačiau visi stebime, kad eilės prie gydytojų kabinetų nenyksta, kad gauti taloną pas specialistą yra tikras iššūkis, o kartais ir misija neįmanoma. Nenuginčijama, kad trūksta tiek gydytojų, tiek slaugytojų, kurie dažnu atveju išvažiuoja dirbti į užsienį.

Dabartinės valdžios pozicija – kai nepakanka pinigų, lengviausia yra didinti mokesčius. Tačiau yra ir kitas kelias. Kiekvienas mokantis mokesčius nori žinoti kam jie naudojami, ar panaudojami efektyviai. Tad pirmiausia reikia pradėti ne nuo mokesčių didinimo, o nuo išlaidų mažinimo. Nuo sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo didinimo.

Pirmas ir pagrindinis mano siūlymas – tai viešo ir privataus sveikatos sektoriaus valstybės finansavimo sutvarkymas arba, kitaip tariant, panaikinti privatininkų medicinoje subsidijavimą valstybės lėšomis. Sumažėjus privačiai teikiamų paslaugų ir už jas mokamų pinigų srautų paskatintų dalį medikų grįžti į valstybinę mediciną. Tokiu būdu būtų galima išspręsti ilgėjančių eilių pas medikus problemą. Neturi vyrauti nuostata, jog privačių klinikų daugėja, žmonių eilės pas specialistus tik didėja.

Antra. Viešojo sektoriaus sveikatos įstaigos turėtų atsisakyti joms nebūdingų, nepagrindinių funkcijų ir pirkti paslaugas konkurso būdu. Pavyzdžiui, kompiuterinių sistemų priežiūra, patalpų valymas ir maitinimas. Matome, kad būtent maitinimas gydymo įstaigose sulaukia nevienareikšmiškų vertinimų, nors lėšų tam skiriama labai daug.

Trečia. Prieš didinant PSD mokestį, būtina peržiūrėti dabartinę jo struktūrą. Šiandien matome, kad vis dar yra taip, kad uždirbantys mažiausiai moka daugiausiai, o uždirbantys daug, neretai visai nemoka, nes jiems taikomos lengvatos.

Yra daugiau nei dvi dešimtys asmenų grupių, kuriems yra taikomas mažesnis nei bazinis PSD įmokų tarifas. Tokia sistema kelia daug klausimų dėl skaidrumo. Ją būtina padaryti paprastesnę, teisingesnę ir skaidresnę.

Ketvirta. Už valstybės lėšas draudžiamų asmenų PSD įmoka yra mažesnė nei bazinis 6,98 procentų tarifas. Suvienodinus šias įmokas Ligonių kasos gautų daugiau pajamų iš valstybės biudžeto, o eiliniams mokesčių mokėtojams mokestinė našta būtų mažesnė.

Penkta. Būtina didesnė Ligonių kasų kontrolė. Reikia užtikrinti, kad įkainiai už medicinines paslaugas būtų pagrįsti realiomis sąnaudomis ir nebūtų tuo piktnaudžiaujama bei švaistomos biudžeto lėšos.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad kainos kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje auga ir mokesčių didinimas yra neišvengiamas. Tačiau svarbiausia yra, kad mokesčių mokėtojai matytų, kad kiekvienas sumokėtas euras yra naudojamas efektyviai ir skaidriai. Kad sveikatos apsaugos sektoriuje vykdomos reformos duoda efektą, kad eilės pas gydytojus mažėja, kad gydytojai pasilieka dirbti Lietuvoje, o paslaugų kokybė gerėja. To ir turima siekti būnant valdžioje.