Karolina Štelmokaitė. Nebūkime provincija – kalbėkime apie klimato kaitą

Žiūrėdamas į „Voyager 1" kosminio zondo padarytą nuotrauką, kur mūsų planeta tėra mažytis melsvas taškelis begalinėje visatoje, legendinis mokslo populiarintojas Carlas Saganas ragino žmoniją prisiminti, kad šioje kosminėje dulkelėje sukoncentruoti visi žmonijos džiaugsmai ir vargai, vaikų svajonės ir tyrinėtojų atradimai, genijų kūryba ir karuose pralietas kraujas, visos kada nors egzistavusios ideologijos ir religijos.

Sagan tikėjosi, kad ši nuotrauka pamokys žmoniją nuolankumo, ir paskatins mus saugoti ir branginti tą mažą blyškų taškelį.

Dar tuomet, kai buvo ginkluoti tik ietimis ir apsirengę kailiais, homo sapiens sugebėjo išnaikinti didžiąją dalį pasaulio žvėrių rūšių ir radikaliai pakeisti mitybos grandines. Įžengę į pramonės amžių, pradėjome keisti ir planetos klimatą.

Galime kiek nori svaičioti apie natūralius klimato pokyčius praeityje, kaip kad „mažasis ledynmetis" XVII amžiuje, tačiau fakto nepakeisi – dabartinis atšilimas yra sukeltas mūsų. Saulės aktyvumas yra praktiškai nepakitęs, palyginus su XIX amžiumi, o štai mūsų išpumpuotas CO2 padidino šių dujų kiekį atmosferoje 40 proc. – tiek CO2 atmosferoje dar niekada nebuvo per visą laikotarpį, apie kurį turime duomenis, t. y. daugiau nei pusę milijono metų.

Ir fizika yra paprasta: CO2 sukelia šiltnamio efektą ir kelia temperatūrą. Nepripažinti to yra tas pats, kas nepripažinti gravitacijos.

Temperatūra jau beveik 1 laipsniu Celsijaus didesnė, nei XIX amžiuje, o ekonomikos modeliams nesikeičiant, išaugtų iki 3 laipsnių Celsijaus iki amžiaus pabaigos. Ir tempas vis greitėja, nes besitraukiantys ledynai atmuša mažiau saulės spindulių, be to, pradeda tirpti amžinas įšalas, išlaisvinantis metano dujas.

Mums Lietuvoje patinka šaipytis iš 16-metės švedų klimato kaitos aktyvistės Gretos Thunberg, džiaugtis šiltesniais pavasariais bei aiškinti, kad nieko vis tiek nepakeisi. Tačiau nesuprantame, kokie, taip darydami, atrodome provincialūs ir postsovietiški.

„Eurobarometro" tyrimas rodo, kad klimato kaita yra europiečių prioritetų viršūnėje, kartu su ekonomika ir imigracija. Šimtai tūkstančių jaunų europiečių išeina į gatves, ragindami kovoti prieš klimato kaitą. Britaniją drebina Extinction Rebellion judėjimas. Amerikoje demokratai siūlo Naująjį Žaliąjį Kursą (aliuzija į Jungtines Valstijas pakeitusį Franklino Roosevelto Naująjį Kursą).

„Brexit" derybininkas ir buvęs Europos Komisijos viceprezidentas Michelis Barnier propaguoja panašų kursą Europos Sąjungai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo įsteigti Europos banką, teikiantį paramą žaliems projektams su 0 proc. palūkanų. Europa užgniaužusi kvapą klausėsi jaudinančios kultinio gamtos filmų kūrėjo sero Davido Attenborough kalbos Davose, kur jis kalbėjo apie nykstančią pasaulio gyvūniją. 92-metis seras Davidas randa savyje jėgų keisti savo gyvenimo būdą, atsisakydamas plastiko.

Tačiau per visą Europą nusidriekusi klimato sąmoningumo banga Lietuvoje didelio susidomėjimo nesulaukė. Belieka pasidžiaugti, kad G. Thunberg pavyzdžiu pasekė dalis iniciatyvaus jaunimo, kurie surengė demonstraciją Vinco Kudirkos aikštėje, taip parodydami solidarumą su kitomis valstybėmis dalyvaujančiomis streikuose. Deja, bendras jaunų žmonių dalyvių aktyvumas, palyginus su Belgija, Vokietija, Šveicarija išliko labai mažas.

O juk Lietuva vis dažniau susiduria su intensyvėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, alinančiomis sausromis, gaisrais, pokyčiais pajūrio zonoje. Štai ir praėjusią savaitę dusome nuo rekordinės balandžio šilumos. „GreenMatch" naujausio tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su Latvija ir Suomija įvardijamos labiausiai klimato kaitos paveiktomis šalimis Europoje.

Tyrimas, analizuojantis temperatūros pokyčius 1960–2014 m., atskleidė, kad kiekvieną dešimtmetį Lietuvoje ir Latvijoje buvo pastebimas temperatūros padidėjimas 0,325 laipsnio, tuo tarpu Suomijoje – 0,314. Be to, Lietuvoje ir Latvijoje pastebimas jūros lygio padidėjimas; 0,466 ir 0,402 mm per metus.

Panašu, kad mūsų visuomenėje klimato kaitos problema dar nėra prioritetinė, didžiajai daliai liekant pasyviais šio reiškinio stebėtojais. Todėl ir Lietuvos politikai nei savivaldos, nei prezidentinių, ir netgi europinių rinkimų kampanijose vengia liesti šią temą.

O juk Europos Sąjunga šioje srityje demonstruoja pasaulinę lyderystę. Kaip teigia Europos Žaliųjų partijai atstovaujanti Liuksemburgo europarlamentarė Tilly Metz, „Europa turi daugybę techninių sprendimų kovoti su klimato kaita, tokių kaip atsinaujinanti energetika, elektromobilumas, didesnės investicijos į pastatų energijos efektyvumą, tačiau šiuo metu ypatingai reikalinga politinė valia ir drąsa šiems sprendimams įgyvendinti".

Turi baigtis šizofreniška situacija, kuomet pripažįstamas klimato kaitos realumas ir kad „būtina veikti", bet ir toliau skatinamas besaikis vartotojiškumas ir gamyba.

K. Štelmokaitė

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai parodys, kokią klimato kaitos kryptį pasirinks Europa. Išrinkta europarlamentare, visomis jėgomis stengčiausi, kad klimato kaitos klausimas ne tik būtų iškeltas į politinės darbotvarkės viršų Europoje, bet ir pagaliau būtų aktualizuotas mūsų Lietuvoje.

Europos ir pasaulio politikoje pagaliau turi baigtis šizofreniška situacija, kuomet pripažįstamas klimato kaitos realumas ir kad „būtina veikti", bet ir toliau skatinamas besaikis vartotojiškumas ir gamyba.

Visiškai nepritariu kai kuriems radikaliems sprendimams, pavyzdžiui, atsisakyti kapitalistinės sistemos. Žalioji programa yra visiškai realistinė ir orientuota į žiedinės ekonomikos kūrimą. Europoje per metus sugeneruojama apie 2,2 milijardų tonų atliekų, iš jų tik 0,6 milijardų tonų yra perdirbami. Tai yra smarkiai per mažai.

Europos Žalieji turi aiškią viziją, kaip pasiekti rimtų pokyčių jau iki 2030 metų, įskaitant 70 proc. elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Europos Komisija skaičiuoja, kad Naujojo Žaliojo Kurso įgyvendinimui Europoje iki 2030 metų gali prireikti 3,2 trilijono eurų. Tai Europai pakeliama – pavyzdžiui, tai gerokai mažiau nei 5 trilijonai eurų, išleistų bankams gelbėti per krizę. Ir tai nebūtų negrįžtamai iškleisti pinigai – jie leistų sutaupyti tas lėšas, kurias leidžiame energijos šaltinių importui bei taršos sukeltų ligų gydymui, o taip pat sukurtų apie 2 milijonus naujų darbo vietų žaliajame sektoriuje.

Šiam ilgalaikiam teigiamam poveikiui Žaliųjų planas numato trumpojo laikotarpio priemones šiai transformacijai finansuoti, įkaitant subsidijų perkėlimą nuo taršios į žaliąją gamybą, „teršėjas moka" principo išplėtimą, palaipsnį „anglies" mokesčio kėlimą bei kovą su mokesčių rojais.

Gyvename įdomiais laikais, kai žmonija, amžių amžius siaubusi mūsų planetos aplinką ir biologinę įvairovę, pagaliau pradeda elgtis atsakingai mus supančios gamtos ir gyvūnijos atžvilgiu. Tikiuosi, Lietuva bus tos sąmoningos žmonijos dalies pusėje.