Slepiami troleibusai ir nereikalingos vėliavos?
Bambeklių, kuriems visada viskas yra blogai, šįkart mažuma. Daugiausia nepasitenkinimo išsakoma, kad renginys yra „parodomasis“. Tvarkomasi ir ruošiamasi tik dėl svečių, o vilniečiai skriaudžiami dėmesio stoka ir nepatogumais.
Lietuva visada garsėjo svetingumu, kurį tik sovietmetis pakeitė įtarumu ir nepasitikėjimu. Senas lietuvių posakis sako: „svečias į namus – Dievas į namus“. Lietuviams būdingas vaišingumas. Kartais net nuskriaudžiant save, bet suteikiant malonumą savo bičiuliui. Ar tokia nuolaida svečiui, „pasirodymas“, yra nuostolis gaspadoriui?
Pirmasis lietuviškų vaišių aprašymas užfiksuotas 1377 m. Vokiečių kronikininkas Vygandas Marburgietis gyrė Lietuvos karaliaus vaišes ir svetingumą. Kadangi karaliaus vardas neminimas, istorikai spėja, kad tai galėjęs būti Kęstutis arba Algirdas. Kaip teigia kronikininkas, mūsų valdovas, pasikvietęs derybų Vokiečių ordino kariuomenės vadus, juos vaišino pietumis, davė midaus ir duonos. Vaišingumu pasižymėjo ir kunigaikštis Vytautas. Jo liepimu į Lucko suvažiavimą kasdien buvo siunčiama 700 statinių midaus, neskaičiuojant vyno, 700 telyčių, 700 avinų, 60 stumbrų, 100 briedžių, neskaičiuojant kitų mėsos gaminių.
Lietuvos pripažinimas
Londonas ar Paryžius kaip metropolijų centrai turi ilgametes tradicijas, kad jų mieste kasdien vyksta kas nors svarbaus tarptautinei politikai. Atvyksta svarbūs svečiai, delegacijos, pasiuntiniai, vyksta derybos, sudaromos sutartys. Gyventojai yra įpratę prie tarptautinių renginių.
Lietuvoje yra priešingai. Alsuoja provincijos ramybė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Vilnius prarado sostinės statusą. Maskva uoliai stengėsi, kad Vilnius iš europinio lygio centro taptų eiliniu gubernijos miestu. Buvo naikinami valstybingumo ženklai, simboliai, herbai, griaunami rūmai ar kiti prabangos bei prestižo atributai. Vilnius turėjo tapti pilka provincija, kad niekas net nedrįstų įtarti, kad būtent iš čia buvo sprendžiami kažkada silpnos Maskvos reikalai.
Gyventojai įprato, kad Lietuva yra tylus pasaulio užkampis, todėl vėl grįžę tarptautiniai renginiai kelia provincialų nepasitenkinimą.
Lietuva pagrįstai gali didžiuotis ir švęsti šį istorinį šaliai įvykį – NATO Viršūnių susitikimą. Tai yra mūsų šalies demokratinė pergalė. Toks susitikimas vyksta ne didelėje sostinėje, o mažoje mūsų šalyje. Lietuva dar kartą įrodė, kad yra saugi, girdima ir patikima partnerė.
Politinis pelnas
Be garbės NATO susitikimas Lietuvai yra politinis, diplomatinis laimėjimas. Vilnius kaip renginio šeimininkas svariai prisidės prie renginio darbotvarkės. Kelsime klausimus, kurie svarbūs visam mūsų regionui. Mums rūpimos temos yra kelios ir jos gerai žinomos.
Pirma, Ukrainos reikalai, kurie yra glaudžiai susiję su mūsų pačių saugumu. Antra, Lietuvos saugumas, kuris ypač sustiprėjo Vokietijai apsisprendus dėl nuolatinės kovinės brigados dislokavimo. Ir, trečia, Švedijos narystė NATO. Švedija kaip artima Lietuvos kaimynė ir draugė yra didelis saugumo inkaras visam regionui.
Šie klausimai būtinai bus aptarti ir apsvarstyti. Net jei nepavyks pasiekti galutinių sprendimų, tai visgi tikimės teigiamų poslinkių. Galbūt jie lems, kaip gyvensime kitus 10 ar 20 metų, kokia bus Lietuvos gerovė mums ir mūsų vaikams. Ar tokie svarbūs sprendimai nėra verti kelių dienų miestiečių nepatogumo ir išlaidų svečių patogumui?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.