Daugelį Lietuvos vairuotojų piktinęs automobilio registracijos mokestis, panašu, artimiausiu metu nebus panaikintas, kaip buvo planavusi Aplinkos ministerija, norėjusi vietoje jo įvesti kasmetinį automobilio taršos mokestį.
Pačių valdančiųjų kritikuotas registracijos mokestis lieka ir dar transformuojamas – Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame numatoma taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Esamas registracijos mokestis yra susietas su CO2 išmetimais.
Toks vienkartinis mokestis yra eilinis pasipinigavimas ir realios taršos miestuose nesumažins. Veikiausiai tik įspaus į kampą ir privers tuos, kurie važinėja su senais, taršiais „trantais“, su jais važinėti dar ilgiau, nes netaršios transporto priemonės jie neįpirks, o registracijos mokesčio už „naują“ taršų automobilį mokėti nenorės.
Mokestis būtų logiškas tik tuo atveju, jei jis būtų mokamas už realius CO2 išmetimus, susietus su nuvažiuotu kilometražu, o ne kažkokius menamus, kai automobilis stovi garaže.
Norisi vėl klausti Aplinkos ministerijos: o ką dar darote, kad miestuose išties sumažėtų oro tarša? Ji nesumažės nuo perrašinėjamų įstatymo projektų, kurie galiausiai dėl logikos stygiaus Seimo salėje būna atmetami.
Kodėl vis dar nėra elektromobilių infrastruktūros spurto ir gyventojams patrauklios elektromobilių įsigijimo kompensavimo tvarkos? Kodėl daugiabučių kiemuose nėra elektromobilių įkrovimo stotelių?
Jei prie senos statybos daugiabučių namų neatsiras įkrovimo stotelių, visas automobilių taršos mažinimo iliuzijas galime pamiršti. Manau, pirmiausiai ir reikėtų pradėti būtent nuo jų. Taip pat turi atsirasti nuostatos, įpareigojančios nekilnojamojo turto vystytojus, statančius daugiabučius namus, įmones, atliekančias kvartalinę renovaciją, įrengti ir elektromobilių įkrovimo stoteles. Sutvarkius elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą, galima bus kalbėti apie aktyvesnes priemones, skatinančias rinktis elektromobilį.
Tačiau visų į elektromobilius nesusodinsime. Būtina didinti viešojo transporto patrauklumą. Gyventojai, dirbantys miestuose, tačiau gyvenantys nutolusiose Vilniaus gyvenvietėse ar rajone, šiandien beveik neturi galimybės iki miesto centro be persėdimų atvykti viešuoju transportu. Viešasis transportas dar netapo toks patogus, kad į jį būtų persėdama iš automobilių. Kol to nepasieksime, transporto keliamos taršos sumažinti nepavyks. Daugelis užmiesčio gyventojų yra pasirengę ilgai stovėti automobilių spūstyse, o ne kankintis su keliais persėdimais, bandant pasiekti galutinį savo kelionės tikslą.
Didžiuosiuose miestuose viešasis transportas, sprendžiantis taršos problemą, turėtų būti nemokamas, kursuoti dažnai ir pasiekti net ir labiausiai nutolusių gyvenviečių gyventojus.
O gal didžiuosiuose miestuose reikia apsvarstyti ir apie naujos transporto rūšies atsiradimą, kuri padėtų greitai pasiekti labiausiai nutolusius miesto rajonus su centru?
Dabar miestuose keleivius ir vaikus į mokyklas vežioja dyzelinu varomi autobusai ir autobusiukai, kurie parodo, kokia visgi dviveidiška, nelogiška ta oro taršos mažinimo strategija.
Norite apmokestinti taršą? Pradėkite nuo valstybinio ir privataus sektoriaus. Jei viešojo sektoriaus įstaigos būtų įsipareigotos nebepirkti ir nebenaudoti dyzelinu varomo transporto, pavyzdžiui, nuo 2025 metų, tai būtų tikrai geras žingsnis į priekį, kuris tikrai prisidėtų prie taršos mažinimo.
Apmokestinę verslo turimų transporto priemonių taršą, paskatintume verslą greičiau pereiti prie mažataršių transporto priemonių. Verslui tai padaryti bus daug paprasčiau nei paskutinius centus mėnesio gale maistui bandančiam sukrapštyti pensininkui, kuris su savo senu golfuku du kartus per metus nuvažiuoja iki kapinių.
Pabaigai lieka tik paklausti: kada Aplinkos ministerijos siūlymuose atsiras logikos krislas? Ar reikės tiesiog kantriai pralaukti, kol ateis nauji rinkimai ir pasikeis valdžia?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.