Tarptautinės teisės ekspertai iš ES ir Ukrainos jau ne vieną mėnesį siekia, kad būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkų politinę bei karinę vadovybę dėl įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Todėl Europos Parlamente 2023 m. sausio 19 d. beveik kone vienbalsiai išreiškėme vieningą poziciją balsuodami už rezoliuciją dėl tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo. Debatus dėl rezoliucijos atidarė Europos Komisijos teisingumo komisaras Didier Reyndersas, kuris prabrėžė, kad, renkant įkalčius bei nukentėjusiųjų parodymus, ES ir Ukrainos teisėsaugos atstovai bendradarbiauja tarpusavyje. ES ir Tarptautinis baudžiamasis teismas jau nuo 2022 m. kovo mėn. sujungė jėgas ir pradėjo tyrimą. Kartu dar ir 15 valstybių narių pradėjo tyrimą dėl Rusijos agresijos, įskaitant ir Lietuvą.
Tačiau eurokomisaras taip pat priminė ir esminę problemą, dėl kurios Putinas ir visa likusi Rusijos vadovybė dar nėra nuteista, – jurisdikciją. Tarptautinis baudžiamasis teismas negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo už agresiją, jei valstybės neturi narių statuso. Rusija, žinoma, nėra narė, todėl valstybės agresorės aukščiausieji pareigūnai vis dar turi teisinį imunitetą. Ukraina taip pat kol kas dar nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, todėl ateityje svarbu, kad Romos statutas būtų ratifikuotas. Romos statuto principu įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, o tiksliau jo 8 straipsnis, aiškina, kad agresijos nusikaltimas apibrėžiamas kaip „asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją.“ Žinoma, Rusijos nusikaltimai prieš žmoniją bei vykdomas genocidas, ką labai neseniai matėme Irpinėje ir Bučoje irgi patenka į Tarptautinio baudžiamojo teismo kompetenciją.
Vis tik bet kokį teisinį precedentą tribunolui ir jurisdikcijai bendru susitarimu turi sukurti Jungtinės Tautos, Ukraina bei kitos valstybės. Tačiau šis variantas yra abejotinas, nes Rusija negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už agresiją Tarptautiniame baudžiamajame teisme, kadangi jis gali nagrinėti tik tas bylas, kuriose ieškovas ir atsakovas yra teismo nariai arba byla yra perduota į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą. Scenarijus, kai JT Saugumo Taryba inicijuoja rezoliuciją, irgi mažai tikėtinas, kadangi Rusija yra viena iš JT Saugumo Tarybos narių. JT Saugumo Tarybos veikla karo prieš Ukrainą kontekste yra beveik neįmanoma, nes Rusija turi teisę vetuoti bet kokius esminius veiksmus. Ši problema jau daugybę metų apriboja JT Saugumo Tarybos veiksnumą Rusijos atžvilgiu.
Narės pašalinimo iš JT procedūra egzistuoja, remiantis JT chartijos 6 straipsniu. Straipsnis teigia, kad JT Generalinė Asamblėja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija, gali pašalinti iš organizacijos Jungtinių Tautų narę, kuri nuolat pažeidinėja šios Chartijos principus. Rusija ne kartą yra pažeidusi ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, todėl klausimų nekyla... Tačiau net ir sudarius tokį beprecedentį pasiūlymą šalinti Rusiją, jos draugai iš Pekino būdami Saugumo Tarybos nariai taip pat blokuotų tokį veiksmą. Kadangi veto teisė yra absoliuti, JT negali išplėsti savo galios, nekeisdama pačios Chartijos principų, kas vėlgi su Rusija JT Saugumo Taryboje yra tiesiog neįmanoma. Todėl kol kas realiausias sprendimas yra steigti nepriklausomą tarptautinį tribunolą, pagrįstą daugiašale sutartimi tarp valstybių, ir kitą tarpvalstybinę organizaciją, taip užsitikrinant baudžiamojo proceso teisėtumą. Remiantis Romos statuto 8 straipsnio principu, tai yra, traktuojant, kad Rusija vykdo agresijos nusikaltimą, specialusis tarptautinis tribunolas pagal šią jurisdikciją, tikėtina, ir bus įkurtas. Todėl esminis klausimas, kaip teisėtu būdu įgalinti JT veikti dėl tribunolo įkūrimo.
Vertinant istorinį kontekstą, vienas iš pirmųjų tarptautinę visuomenę sutelkusių teisinių procesų buvo Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas. Būtent ten agresijos nusikaltimas buvo pripažintas sunkiausiu karo nusikaltimu. Tribunolas karo nusikaltėliams skyrė pačias griežčiausias bausmes. Tribunolo teisėtumas kilo iš Sąjungininkų susitarimo po besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos. Į tribunolo jurisdikciją buvo įtraukti nusikaltimai prieš taiką (lygiavertis agresijos nusikaltimas), karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Žinoma, tribunolas tuo metu teisinius įgaliojimus gavo tik iš valstybių, dar neegzistuojant JT ir Vokietijai (ją administruojant sąjungininkėms), joms sutikus su visomis sąlygomis.
Kitas teisinis precedentas, reikalaujantis specialiojo tribunolo, buvo Jugoslavijos karas. Tai – pirmasis JT įsteigtas karo nusikaltimų teismas ir pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas. Tribunolas, nagrinėjantis nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje, buvo įkurtas 1993 m. Šis tribunolas buvo įsteigtas priėmus rezoliuciją JT Generalinėje Asamblėjoje, paremtą 7 paragrafu, o jurisdikcija buvo taikoma teisiant dėl genocido vykdymo, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo (angl. International Criminal Tribunal) jurisdikcija apėmė nusikaltimus, įvykdytus tarptautinio ginkluoto konflikto metu. Šis specialiojo tribunolo pavyzdys, kai teisiama buvo karinė vadovybė, istorijoje yra svarbus.
2002 m. JT vėl patvirtino rezoliuciją dėl specialiojo tribunolo Siera Leonėje, kurio jurisdikcija numatė teisti nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant konkretų Siera Leonės įstatymuose numatytų nusikaltimų sąrašą. Visuose šių laikų specialiuosiuose tribunoluose teisiamųjų skaičius buvo mažas, todėl ir Ukrainos atveju konkrečiai teisiama būtų tik politinė ir karinė vadovybė, o kiti nusikaltėliai liktų Ukrainos nacionalinės teisės atsakomybėje pagal šalies įstatymus.
Tarptautinės teisės praktika atskleidžia, kad visi specialieji tribunolai dėl ginkluotų konfliktų buvo patvirtinti tik su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos intervencija. Todėl Rusijos pašalinimas iš JT Saugumo Tarybos taip pat privalo įgauti dar didesnį dėmesį. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo yra užsimenama apie alternatyvius būdus Saugumo Tarybai veikti, remiantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija nr. 377. Atsiradus grėsmei dėl tarptautinio saugumo ir taikos, Generalinė Asamblėja gali būti suburta skubiai sesijai, jeigu didžioji dalis organizacijos narių palaiko tokią iniciatyvą. Tad, remiantis istorinėmis pamokomis, alternatyvos dėl specialiojo tribunolo egzistuoja. Europos Komisija dar praeitą rudenį pasiūlė atsakomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą mechanizmą. Toks mechanizmas įtrauktų specialų nepriklausomą tarptautinį tribunolą, pagrįstą daugiašale sutartimi, arba į nacionalinę teisingumo sistemą integruotą specializuotą teismą. Politinė valia tarp ES valstybių konsoliduota, veikimo kryptys pasirinktos, o koordinuotas įrodymų rinkimas vyksta, todėl tik laiko klausimas, kada Rusija atsakys už karo nusikaltimus Ukrainoje.