Mes vis dažniau girdime panašius gąsdinimus apie grėsmingą klimato kaitą ir nors klimatas išties keičiasi, bet ar dėl to reikia skelbti aliarmą?
Moksliniai tyrimai rodo, kad tikėtina, jog iki 2100-ųjų metų Žemės temperatūra pakils vienu laipsniu ir todėl jau kuris laikas žalieji aktyvistai kelią isteriją, kuriai pasiduoda dalis žmonių.
Dar daugiau, tyrimai iki galo neįrodo, kad didėjant šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų išmetimui klimatas šiltėja, aiškios ir šimtaprocentinės koreliacijos tarp šių procesų nėra, neaišku, kaip tiksliai būtent CO2 kiekis lemia temperatūros kilimą, be to, šie procesai vyksta tūkstančius ar net milijonus metų, tad isterija dėl to, kad iki 2049 metų beveik neliks vietų Žemėje gyventi, yra visiška utopija, juolab, jau minėtas faktas, jog per artimiausius 80 metų Žemės temperatūra pakils tik vienu laipsniu.
Ką suplanavo ir kaip vykdo planą Europos Sąjunga?
Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, Europos Sąjungos (ES) šalys įsipareigojo iki 2050 metų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Europos žaliasis kursas buvo sumanytas kaip strategija, skirta šiam tikslui pasiekti, ir nors tikslai labai ambicingi, tam, kad Europa pasiektų žaliojo kurso tikslus, nepakankamai investuojama į atsinaujinančius energetinius išteklius, pavyzdžiui, 2022 metais investicijos turėjo sudaryti 800 milijardų eurų, vietoje to investuota 400 milijardų, o iki 2030 metų reikėtų investuoti po 800 milijardų tam, kad ES sumažintų CO2 išmetamų dujų kiekį 35 procentais. O tam, kad pasiektų 0, investicijos turėtų siekti 1,4–2 trilijono eurų per metus nuo 2030 iki 2050 metų. Matome, kad finansiniai kaštai bus tiesiog neadekvatūs, tad ar mes norime, kad Europa tiesiog bankrutuotų? Tiesa, verta pažymėti, kad šiuo metu ES CO2 emisijos sudaro tik 8 procentus pasaulio išmetamo anglies dvideginio kiekio. Didžiausi teršėjai – JAV, Kinija, Indija. Kokia situacija šiose šalyse ir kaip jos reaguoja į klimato kaitos problemą?
Didžiųjų pasaulio šalių veiksmai ir šalis-pasaulio problema
JAV masiškai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip gana sparčiai mažina CO2 emisijas. JAV energijos išteklių gavybos apimtys nuolat auga. Amerikietiškų gamtinių dujų gavyba auga sparčiau už suvartojimą nuo pat 2005 metų, ir pastaraisiais metais šalis tapo grynąja dujų eksportuoja. Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių JAV pirmauja vėjo energija, antroji – hidroenergija. Toliau seka saulės energija, biomasės energija bei geoterminė energija.
Kinija vis dar suvartoja didžiulius kiekius anglies, pavyzdžiui 2001–2012 metais suvartojimas padidėjo keturiskart, tačiau kinai pamažu tampa labiausiai elektrifikuota šalis pasaulyje ir milžiniškais tempais investuoja į saulės, vėjo ir hidroenergiją išgaunančius atsinaujinančius energetinius šaltinius. Šiai Azijos valstybei priklauso penkios iš šešių didžiausių pasaulyje saulės modulių gamybos įmonių ir didžiausia pasaulyje vėjo turbinų gamintoja.
Didžioji pasaulio problema tampa Indija. Tai nuolatos auganti populiacija ir tuo pačiu – nuolat didėjantis anglies suvartojimas. Indijoje gyvena maždaug penktadalis pasaulio populiacijos, tačiau pati šalis nekontroliuoja savo CO2 išmetimų, o pasaulis irgi nenori pyktis su indais ir verčiau užsiima prekyba su jais.
Žinoma, aš neneigiu klimato kaitos fakto, juk matome vis pasitaikančias intensyvias sausras, dėl kurių kenčia miškai, žemės ūkis, juk dėl sausrų išplaunami pasėliai. Didėja kritulių kiekis, užklumpa gausios liūtys, dėl kurių kenčia miestai. Prie šių kataklizmų mes turėsime prisitaikyti, bet dėl to kelti panikos neverta, juolab, pasaulis, kaip matome, dirba ties klimato kaitą lemiančių veiksnių mažinimu, nors ir nepakankamai, ir nevienodais tempais arba visai neturi strategijos, kaip, pavyzdžiui, Indija.
***
Mantas Stulgaitis yra Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, kandidatas į Europos Parlamentą.