Pagrindinis tikslas buvo sumažinti anglies dioksido emisijas iki 1,58 mln. tonų CO2 (palyginimui, tai atitinka Vilniaus metines emisijas) – beveik perpus mažiau nei Londono 2012 ir Rio 2016 žaidynėse. Tai reikšmingas žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad Tokijo 2020 žaidynės, nepaisant žiūrovų nebuvimo, vis tiek išmetė apie 2,8 milijono tonų CO2.
Siekiant esmingai sumažinti CO2 pėdsaką, buvo įgyvendintos šios priemonės:
Anglies biudžeto valdymas. Organizatoriai griežtai kontroliavo emisijas visuose žaidynių etapuose: nuo statybų iki maisto tiekimo. Anglies biudžeto stebėsena leido užtikrinti kiekvieno proceso efektyvumą ir išvengti nereikalingų išlaidų energijai ir ištekliams.
Atsinaujinančios energijos naudojimas. Visi objektai, įskaitant olimpines vietas, naudojo 100 proc. atsinaujinančią energiją, daugiausia iš saulės ir vėjo šaltinių.
Minimalios statybos. Tik 5 proc. žaidynių infrastruktūros buvo pastatyta naujai. Vienintelis naujas objektas – Akvakultūros centras – buvo pastatytas naudojant bio-based (biologines – red.) ir perdirbtas statybines medžiagas. Po žaidynių šį centrą numatyta skirti vietos bendruomenės sporto veiklai.
Pakartotinis išteklių naudojimas. Didelis dėmesys buvo skirtas esamų infrastruktūrų naudojimui. 95 proc. varžybų vietų buvo laikinos arba jau esančios, o apie 90 proc. inventoriaus ir sporto įrangos, kurios didžioji dalis buvo nuomojama arba teikiama sporto federacijų (pvz., net teniso kamuoliukai, tinklinio tinklai, laipiojimo sienos ir pan.), bus pakartotinai panaudota arba perdirbta.
Transporto efektyvumas. Visiems žiūrovams ir dalyviams buvo pasiūlyta nemokamai naudotis viešuoju transportu. Olimpinis kaimelis naudojo tik elektrinį transportą, o Paryžiaus mieste buvo įrengti nauji dviračių takai ir elektromobilių maršrutai.
Tvarus maisto tiekimas. Per žaidynes buvo patiekta daugiau nei 13 milijonų maisto porcijų (naudojamos kompostuojamos ir perdirbamos pakuotės, indai bei stalo įrankiai), iš kurių ne mažiau kaip 80 proc. sudarė vietinės kilmės produktai (taip sumažinant poreikį pakuoti maistą ilgam transportavimui). Augalinės kilmės maistas sudarė didelę meniu dalį, siekiant sumažinti poveikį aplinkai.
Biologinės įvairovės apsauga. Paryžius įsipareigojo pasodinti 170 tūkst. medžių iki 2026 metų, siekdamas sumažinti šilumos salų efektą ir pagerinti oro kokybę. Ši iniciatyva buvo papildyta ambicingu Senos upės valymo projektu, kuris padės suvaldyti miesto nuotekas. Po valymo darbų, pradėtų 2016 m., vienoje užterščiausių Europos upių – Senoje – jau pastebėti reikšmingi pokyčiai: atsirado daugiau nei 30 žuvų rūšių (iki tol buvo vos 3).
Ilgalaikis palikimas. Olimpiniame kaimelyje, kuris buvo įkurtas socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamoje Paryžiaus šiaurinėje dalyje, po žaidynių bus sukurta gyvenamųjų ir verslo rajonų erdvė. Planuojama, kad po pertvarkymo čia galės gyventi ir dirbti apie 12 tūkst. žmonių. Šis projektas siekia ne tik pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, bet ir sukurti tvarią urbanistinę aplinką, sumažinant perteklinės infrastruktūros naštą ir skatinant bendruomenės integraciją.
Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais bus paskelbta oficiali ir išsami ataskaita, kuri įvertins, ar visi tvarumo tikslai buvo pasiekti.
Paryžiaus 2024 m. žaidynės gali tapti modeliu, kaip dideli tarptautiniai renginiai gali būti organizuojami su kuo mažesne ekologine našta ir maksimalia socialine nauda.
P.S. Norint per vienerius metus absorbuoti Londono, Rio, Tokijo ir Paryžiaus CO2 emisijas reikėtų pasodinti apie 577 milijonus medžių.