Petras Auštrevičius. Nereikia naujų deklaracijų, kad sustiprintume Ukrainos gynybos pajėgumus

Pirmasis 2024-ųjų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užsienio vizitas Vilniuje ir bendras mūsų su Ukraina pasirašytas pareiškimas „Kartu iki pergalės!“, esu tikras, skirtas ne tik ūpui pakelti. Ko reikia, kad ateitų V. Zelenskio minima diena po karo ir po Vladimiro Putino?

Reikia daugiau, nei galime pasiūlyti šiandien – tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. Lietuva, būdama lyderė pasaulyje pagal skiriamą paramos dalį Ukrainai, galėtų savo indėlį sustiprinti dar labiau, tokiu būdu parodydama geriausią pavyzdį Vakarams ir padėdama Ukrainai atliepti jos būtiniausius gynybos poreikius.

Šoviniai, dronai ir tankai

Aprūpinimas gynybos pajėgumais ore Ukrainai šią žiemą ypač aktualus, bet bendras ginkluotės poreikis yra daug platesnis.

Galime dar sparčiau ir pilniau aprūpinti savo draugus Ukrainoje Lietuvoje pagamintais šoviniais ir kitais reikmenimis, skirtus rusijai parklupdyti. Taip, karinė pramonė – tai ne batono kepykla, tuo požiūriu Lietuvoje kalbantys šios pramonės atstovai yra teisūs.

Bet žiūrėkime plačiai. Juk ekspertai viešai pripažįsta, kad, pavyzdžiui, mūsų turima Giraitės šovinių gamykla privalo plėstis – yra sąlygos plėsti ne tik gamybą, bet ir asortimentą. Tiek, kad šovinių pakaktų Ukrainos ir Lietuvos reikmėms.

Dronai: sutariama, kad populiariausius jų galėtų laisvai gaminti ne kelios, bet keliolika įmonių. Girdime, kad Lietuvoje žvalgomasi galimybių atidaryti naują artilerijos sviedinių gamyklą. O Ukrainoje pažeisti ar sugedę tankai Lietuvoje galėtų būti remontuojami greičiau, jei tiekimo grandinę, bendradarbiaudami su savo partneriais Europos Sąjunga (ES) ir NATO, papildytume svarbiomis važiuoklės ir kitomis detalėmis.

Orientuotis ne tik į pramonės gigantus

Karinėje pramonėje galime išvien dirbti ne tik su Ukraina, bet su visais mūsų Vakarų partneriais. Reikia aktyviau veikti, kad Lietuvoje ir Baltijos šalių regione atsirastų solidesni gynybos pramonės pajėgumai, galintys greitai ir efektyviai tiekti ginkluotę mūsų Laisvės gynėjams fronte.

Tam, kad tai įvyktų, nereikia ypatingų strategijų ar naujų deklaracijų. Mano įsitikinimu, verta orientuotis ne tiktai į gynybos pramonės ginantus, bet ir į mažas ar vidutinio dydžio gamybos įmones, galinčias padėti decentralizuoti bei supaprastinti visą tiekimo grandinę. Ukrainai šiandien labai trūksta šaudmenų ir artilerijai, ir minosvaidžiams, o jiems gaminti nereikia aukštųjų technologijų. Juolab kad Ukrainos partneriai ne kartą patikino dėl pasirengimo dirbti išvien.

Į mane kreipėsi ne vienas Ukrainos karys ir karybos specialistas. Tiesiog prašė, kad ES ir Lietuva greičiau atvertų kelią įmonėms, galinčioms gaminti einamuosius ir taip reikalingus šaudmenis. Jie tikisi, kad reikiami žemės sklypai ir būtini leidimai bus suderinti greitai.

Matyčiau didelę prasmę Lietuvos Vyriausybei paskirti specialųjį gynybos pajėgumų ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Ukrainos koordinatorių, kuris būtų atsakingas už pozicijų suderinimą tarp atskirų valstybių, institucijų ir kompanijų. Gynybos pramonė susijusi su saugumo, aplinkosaugos ir dar daug kitų reikalavimų.

Lietuva privalo apsispręsti ir dėl ginkluotės eksporto licencijų išdavimo politikos ateityje, nes plėtojant gynybos pramonę tai neišvengiama.

Suvienyti tuos, kurie tiki Ukraina

Visi mato, kad 2023 m. pabaigoje Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai sumažėjo kone perpus, ši tendencija yra labai nepalanki ir turbūt išliks dar kurį laiką. Todėl reikia aktyviai veikti, kad Lietuvoje ir Baltijos šalių regione atsirastų gynybos pramonės įmonių spiečius, galintis gaminti ir tiekti ginkluotę Ukrainai reikiama apimtimi.

Patys ukrainiečiai įsitikinę, kad gynybos reikmės galėtų būti efektyviai patenkinamos per daugybę decentralizuotų, skirtingose vietose ir šalyse veikiančių įmonių. Būtina pasiekti, kad agresorius negalėtų vienu smūgiu Ukrainoje sunaikinti pagrindinio šaudmenų atsargų sandėlio ar gamyklos.

Turime daug kontaktų gynybos pramonėje, bet reikia, kad idėjos taptų veiksmais ne po metų ir ne po dvejų. ES stiprins gynybai skirtos ginkluotės gamybą, esame teisingame kelyje. Šią savaitę eurokomisaras Thierry Bretonas patvirtino, kad milijonas šaudmenų Ukrainos artilerijai bus pagaminti ir perduoti taip, kaip žadėta.

Europa gali mobilizuotis. Svarbiausia konsoliduoti tas valstybes, kurios tiki Ukraina ir nori jai padėti iki pergalės.

Pabaigai: tarp ES ir NATO narių visuomet buvo ir bus politikų, galvojančių, kaip paspausti Ukrainą greičiau rasti kėdę prie derybų su rusija stalo. Žinoma, tai labai pavojinga, bet tai lieka pavienių, atskirų valstybių lyderių užkulisinis veikimo būdas, o ne sisteminis požiūris.

Kuo Vakarų valstybės yra toliau nuo Ukrainos, tuo kalbų apie derybas girdėsime dažniau ir ateityje. Bet tai nesunaikins mūsų vienybės ir ryžto.