Pastarasis priešrinkiminis „pasišildymas“ rodo, kad R. J. Dagys, šešėlinis TS – LKD Socialinės apsaugos ir darbo ministras, pastaruosius metus Seime, matyt, gaudė „pokemonus“ ir nesuspėjo arba, siekdamas gąsdinti žmones, sąmoningai nenori įsigilinti nei į naujojo DK nuostatas, nei į Vyriausybės pateiktą Socialinį modelį.
Apie viską iš eilės.
LR Konstitucijoje nėra nustatyta, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Teisės normos negali būti visais atvejais interpretuojamos vienos šalies naudai, nes tokiu atveju ir teismai, ir darbo ginčų komisijos prarastų galimybę ieškoti balanso ir, ginčo atveju, priimti teisingą sprendimą. Nepamirškime, kad DK reglamentuoja ne tik individualius, bet ir kolektyvinius santykius, todėl negalima visada teigti, kad, pvz. profesinės sąjungos dirbančiųjų pusė, visais atvejais yra silpnesnė.
Naujajame DK nėra draudimo dirbti pas kitą darbdavį. Nuostata, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, siekiama įtvirtinti sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, ir ši nuostata skirta tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Teisinėje valstybėje nesuvokiamas principas, pagal kurį nebūtų draudžiamas interesų konfliktas, todėl šios nuostatos interpretavimas kaip draudimas dirbti pas kitą darbdavį nėra teisingas.
Pagal naująjį DK, uždirbantiems 1 500 eurų per mėnesį (nuostata – daugiau kaip 2 VDU) galioja visos DK numatytos garantijos, dar daugiau – atsiranda papildoma galimybė darbuotojui išsiderėti palankesnes individualias darbo sąlygas. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, ne mažiau kaip 2 VDU uždirba tik apie 8,2 proc. visų valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų. Tai yra darbo rinkoje patys konkurencingiausi žmonės, dėl savo aukštos kompetencijos, turintys didžiausius svertus derybose su darbdaviu.
Ilgi įspėjimo terminai ir išeitinės kompensacijos daro meškos paslaugą socialiai jautrių grupių nariams, ieškantiems darbo, nes jie dėl savo šeimyninės padėties tampa mažiau konkurencingi darbo rinkoje, jiems yra sunkiau susirasti darbą arba jie yra priversti dirbti už mažesnį atlyginimą. Seimas gali nustatyti 60 mėnesių VDU išeitinę kompensaciją ir 36 mėnesių įspėjimo terminą, tačiau ar atsiras darbdavys, norintis juos priimti į darbą? Be to, dėl įspėjimo terminų buvo susitarta Trišalėje taryboje.
R. J. Dagys klausia, ar teisinga, kad ilgą laiką atlyginimo nemokėjęs darbdavys atsipirktų išmokėdamas viso labo 3 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio netesybas? Darbuotojas negali gauti darbo užmokesčio už darbą, kurio jis neatlieka, nes nedirba, todėl sankcijos turi būti protingos, o darbo užmokestis turėtų būti mokamas tik už atliktą darbą.
Realybė yra tokia, kad darbuotojas atleidžiamas ne pagal 129 str. („Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“), o pagal 127 str. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) arba 125 str. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu), kai įspėjimo terminas 7 dienos, o dėl kompensacijų deramasi. Paprastai darbuotojas nenori pyktis ir paklūsta darbdavio sprendimui.
„Sodros“ duomenimis, 2014 metais nutraukta 565 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių vos 0,69 proc. arba 3,9 tūkst. nutraukta darbdavio iniciatyva, 4,5 proc. arba 25,6 tūkst. sutarčių nutraukta šalių susitarimu. Daugiausia – net 391 tūkst. sutarčių nutraukta darbuotojo iniciatyva, t. y. darbuotojas negavo jokios išeitinės išmokos. Naujajame DK numatoma 6 mėnesių išeitinė išmoka yra pakankama siekiant užtikrinti darbuotojams apsaugą atleidimo atveju. Šis pagrindas sudarys galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias darbo sąlygas, skatins darbdavius nebijoti rizikos ir kurti naujas darbo vietas.
Šešėlinis ministras, klausdamas apie nenustatytos apimties darbo sutartis, pražiūrėjo, kad naujajame DK yra efektyvių saugiklių, neleisiančių darbdaviams piktnaudžiauti šia darbo sutarties forma: vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių; draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje; apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai; darbuotojui suteikiama teisė atsisakyti dirbti pagal darbdavio iškvietimą ir t. t.
Be to, darbuotojas neprivalo sudaryti tokios darbo sutarties, jeigu sutarties nuostatos jo netenkina. Ši darbo sutarties rūšis yra patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ar norintiems įgyti darbo patirties.
Nuostatomis dėl terminuotų darbo sutarčių siekiama paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, daugiau asmenų įtraukti į darbo rinką. Lietuvoje buvo sudaroma vos 1,8 proc. terminuotų darbo sutarčių (esame 27-oje ES) ir šis skaičius sparčiai mažėja. Maksimalus tokių sutarčių skaičius 20 proc., yra nustatyta darbuotojo teisė gauti 1 VDU išeitinę išmoką pasibaigus terminui (dabar tokios išmokos nėra), būti įspėtam apie sutarties nutraukimą prieš 5 dienas, prievolė sumokėti dvigubai didesnę įmoką į Socialinio draudimo fondą bei darbuotojo pirmenybės teisė užimti atsilaisvinusią neterminuoto darbo vietą.
Terminuotos darbo sutartys parodo gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, leidžia darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas, ieškoti naujų rinkų ir imtis naujų, rizikingesnių projektų ir drąsiau prisiimti riziką.
Posakis „Per medžius miško nemato“ yra labai tinkamas apibūdinti R. J. Dagio pastarąjį tekstą. Vietoje jo išsakytų nepamatuotų klausimų, noriu jo pasiteirauti:
Ar pritariate, kad būtų sudaryta daugiau prielaidų darbuotojų darbo pajamų didinimui? Pagal naująjį DK, darbuotojo mėnesinis uždarbis negalės būti minimalaus dydžio, kai jis dirba aukštesnės kvalifikacijos darbą. Minimali mėnesinė alga – tik už nekvalifikuotą darbą. Darbuotojui suteikiama daugiau galimybių dirbti viršvalandžius ir legaliai užsidirbti. Viršvalandžiai taip pat bus atlyginami atostogų dienomis. Numatytas papildomas ir aiškus apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio dieną (koeficientas 2), švenčių dienomis (koeficientas 2,5).
Ar pritariate, kad padidėtų darbuotojų apsauga atleidimo iš darbo atveju? Naujajame DK įvedama skaidri pagrindų sistema, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, jei darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline arba darbuotojas nepasiekia rezultatų, dėl kurių pats susitarė su darbdaviu. Pagal naują DK, darbuotojas įgauna galimybę gerinti savo darbo rezultatus, prieš tai gavus iš darbdavio raštiškus nurodymus apie tokius trūkumus ir sudarius rezultatų gerinimo planą. Atsiranda daugiau apibrėžtumo vertinant atleidimo pagrindo egzistavimą.
Ar norėtumėte, kad būtų sukurtos prielaidos realiai siekti vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims? Naujajame DK numatyta pareiga skelbti informaciją su nuasmenintais duomenimis apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų pogrupius ir lytį. Darbuotojai galės sekti ir matyti, ar darbdavys iš tikrųjų laikosi ir tinkamai įgyvendina lygių galimybių politiką ir jos priemones, ar tikrai moterims ir vyrams už tokios pat vertės darbą yra mokamas toks pat darbo užmokestis.
Ar suprantate, kad siekiate riboti Lietuvos konkurencingumą Europos ir pasaulyje dėl tiesioginių užsienio investicijų ir norite, kad jos aplenktų Lietuvą? Nekuriant naujų, gerai apmokamų darbo vietų, mažinsite galimybes žmonėms kelti kvalifikaciją, dirbti ir užsidirbti, derinti darbą, šeimą ir laisvalaikį, skatinsite dirbančiųjų emigraciją ir reemigraciją, mažinsite dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų skaičių, dėl to ir pensininkams mažinsite galimybę gauti orią pensiją.
Sprendžiant iš jūsų pozicijos, šešėlinis ministre, nenorite, kad dirbantiesiems atlyginimai augtų, o apsauga taptų reali, ne „popierinė“. Nėra ko stebėtis – jei nemylite vienišų tėvų, auginančių vaikus, ir kadaise išvadinote juos „bambaliais“, kodėl turėtumėte mylėti dirbančiuosius?