Rasa Petrauskienė. Dirbtinis intelektas transformuoja viešųjų pirkimų procesą: iššūkiai ir galimybės

Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės dirbtinio intelekto diegimo viešuosiuose pirkimuose galimybės, problemos bei rekomendacijos joms spręsti. Viešųjų pirkimų sistema gali gauti naudos iš šių technologinių naujovių, jei bus atsižvelgta į dirbtinio intelekto sistemų specifiką ir galimus pritaikymo būdus.

Dabartinėje skaitmeninės revoliucijos aplinkoje dirbtinis intelektas (DI) yra vienas iš patraukliausių ir labiausiai naudojamų įrankių bei priemonių ekonominei plėtrai ir šalies konkurencingumo užtikrinimui. Tai reiškia, kad šiandien DI sistemos yra esminė priemonė, padedanti supaprastinti įvairius žmogaus veiklos procesus ir taip pagerinti efektyvumą bei inovacijų įgyvendinimą.

Viešieji pirkimai atlieka svarbų vaidmenį efektyviam valstybės ir centrinės valdžios bei viešųjų institucijų funkcionavimui. DI atsiradimas padarė didelę pažangą daugelyje sričių, o viena iš sričių, kurioje realizuojamas jo potencialas, yra elektroninė viešųjų elektroninių pirkimų sistema. Kovo pabaigoje įvykęs neformalus Ateities komiteto Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkės Rasos Petrauskienės ir Seimo Švietimo komiteto pirmininko prof. Artūro Žukausko organizuotas susitikimas su Viešųjų pirkimų ekspertais iš IVPK; VPT, CPVA, EIMIN, FNTT bei STT atskleidė, jog dirbtinio intelekto sistemos teikia daugybę galimybių optimizuoti viešųjų pirkimų veiklą, galvojant apie galimybę sukurti veiksmingą viešųjų pirkimų modelį, kuris būtų pagrįstas tiksliais algoritmais. Susitikimo metu buvo siekiama išsiaiškinti galimą DI poveikį tobulinant viešųjų pirkimų sistemą, daugiausia dėmesio skiriant dirbtinio intelekto technologijos integravimo į viešųjų pirkimų procesus naudai, iššūkiams ir pasekmėms.

Susitikimo organizatorių nuomone, Viešųjų pirkimų srityje naudojamo dirbtinio intelekto tikslas – automatizuoti ir papildyti įvairius pirkimų proceso aspektus, kad organizacijos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus, optimizuoti išteklių paskirstymą ir siekti veiklos tobulumo. Pavyzdžiui, kliento robotas sukuria užklausą ir apžiūri rinką, o tiekėjo robotas siūlo prekes ir pristatymo sąlygas. Žmogus čia reikalingas tik kertiniuose etapuose – patvirtinti sistemos siūlomam sandorio sprendimo projektui ir pan.

DI viešuosiuose pirkimuose gali būti labai svarbi ir galinga priemonė, galinti atlikti daugybę funkcijų, kuri suteiktų galimybę viešųjų pirkimų vykdytojams pasiekti efektyvesnių kiekvieno pirkimo rezultatų. Jei atsižvelgtume į pagrindines viešųjų pirkimų sistemos problemas, DI naudojimas galėtų užtikrinti:

• Efektyvią dalyvio atranką: naudojant algoritmus, kurie lygina dalyvių savybes su nustatytais viešųjų pirkimų kriterijais, galima būtų užtikrinti teisingą atitiktį nustatytiems reikalavimams. DI sistemos gali prisidėti prie didesnio skaidrumo ir atvirumo viešųjų pirkimų procese. Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai ir skaitmeninių technologijų naudojimas leistų užtikrinti didesnį duomenų prieinamumą ir skaidrumą visuomenei bei sumažinti korupcijos riziką.

• Kokybišką sutarčių valdymą: Automatizuota kontrolė ir bendradarbiavimas visuose sutartinių įsipareigojimų etapuose galėtų pagerinti sutarčių valdymą bei įsipareigojimus, pagrįstus blokų grandinės raida ar pan.

• Kognityvinę sprendimų paramą: Automatinės sprendimų paramos naudojimas gali padėti renkantis optimalius sprendimus. Dirbtinis intelektas organizacijoms galėtų pateikti tikslią analizę ir duomenimis pagrįstą įžvalgą, kad pagerintų ir pagreitintų atitinkamų sprendimų priėmimą.

• Perspektyvinę viešųjų pirkimų analitiką: Daugkartinės duomenų analizės su automatiniu interpretavimu metodika leistų prognozuoti būsimus viešųjų pirkimų veiksmus. Taigi, tokiose srityse, kaip viešieji pirkimai, kuriuose sprendimai gali turėti didelę įtaką valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei, svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų tikslūs, visapusiški ir patikimi. Be to, svarbu, kad šie duomenys būtų lengvai prieinami ir struktūrizuoti, kad dirbtinis intelektas galėtų efektyviai juos naudoti sprendimų priėmimo procese.

Susitikime dalyvavę ekspertai pažymėjo, jog dirbtinis intelektas turėtų pakeisti įprastus duomenų rinkimo, filtravimo ir kvalifikavimo procesus. Šių naujųjų technologijų sėkmė yra glaudžiai susijusi su turimų duomenų kokybe ir apimtimi. Nenuostabu, kad Viešieji pirkimai, kaip ir daugelis kitų veiklos sričių, yra pagrįsti informacija. Tai gali būti pirkimo istorija, kontraktų sąlygos, tiekėjų duomenys ir kt. Neturint pakankamai kokybiškų duomenų, dirbtinis intelektas gali prarasti savo efektyvumą ir tikslumą. Trumpai tariant, viešieji pirkimai yra sudėtingas procesas, apimantis didžiulių duomenų kiekių valdymą, orientavimąsi dinamiškose rinkos sąlygose, rizikos mažinimą ir santykių su tiekėjais optimizavimą. Dėl milžiniško duomenų kiekio ir poreikio juos efektyviai analizuoti dirbtinis intelektas taptų vertinga priemone viešųjų pirkimų strategams.

Neformaliame susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, dirbtinio intelekto įrankių naudojimas viešųjų pirkimų procese turėtų daugybę privalumų, tai ir:

• Procesų skaidrumas: dirbtinis intelektas saugotų duomenis apie prekių ar paslaugų kainų pokyčius per tam tikrą laikotarpį, gebėtų parinkti tinkamus analogus, padėtų reikiamu momentu priimti geriausią sprendimą dėl tiekėjo, prekių ar paslaugų pasirinkimo, nustatytų ir užkirstų kelią dalyvių neteisėtiems susitarimams ir kitiems nesąžiningos veiklos atvejams.

• Laiko taupymas ir aukštas procesų valdymo lygis: paprasčiausi mašininio mokymosi algoritmai leistų analizuoti tiekėjus, lyginti prekes pagal kainą ir techninius parametrus, įvertinti pristatymo sąlygas ir pasirinkti optimalų santykį sudarant sandorį realiuoju laiku, koreguoti operatyviai viešojo pirkimo sudėtį, neskelbiant naujos procedūros ir negaištant laiko.

• Žmogiškųjų išteklių optimizavimas ir kt.: DI padėtų viešųjų pirkimų specialistams greičiau ir tiksliau analizuoti didelius duomenų kiekius, valdyti sutartis, gauti tiekėjus ir analizuoti išlaidas. Įprastų operacijų robotizavimas leistų greitai integruoti į bendrą sistemą informaciją, kurią darbuotojas įprastai įvestų rankiniu būdu, naudodamas įvairias programas ir popierines laikmenas. Todėl galima būtų nukreipti žmogiškuosius išteklius įdomesnių ir kūrybiškesnių organizacijų problemų sprendimui ir pan.

• Nuolatinis tobulėjimas: DI sistemos laikui bėgant mokosi ir tobulėja naudodamos mašininio mokymosi algoritmus. Jos gali nustatyti modelius, tendencijas ir anomalijas, todėl organizacijos gali nuolat optimizuoti viešųjų pirkimų procesus ir rezultatus.

Kaip pagrindiniai dirbtinio intelekto diegimo trūkumai buvo išskirti šie:

• Nepakankama darbuotojų kvalifikacija, jų trūkumas;

• Didelės DI sistemų kūrimo ir įgyvendinimo sąnaudos;

• Galimas ilgas perėjimo prie skaitmeninės viešųjų pirkimų sistemos laikotarpis;

• Duomenų nepakankamumas ir naudojimo saugumo spragos bei kt.

Taigi, šio neformalaus susitikimo metu išryškėjo, jog DI nėra tik dar viena technologijų plėtros kryptis. Tai yra pokyčių katalizatorius, galintis ne tik iš naujo apibrėžti valstybės institucijų veiklą, bet ir tai, kaip gyvename, dirbame ir bendraujame vieni su kitais. Todėl svarbu ne tik neatsilikti nuo naujausių DI pokyčių, bet ir aktyviai dalyvauti formuojant šių technologijų kuriamą ateitį. Nesvarbu, ar tai būtų naujų produktų kūrimas, procesų optimizavimas ar saugaus ir etiško duomenų naudojimo užtikrinimas, kiekvienas žingsnis yra svarbus. Taigi dirbtinio intelekto revoliucija viešųjų pirkimų procesuose ne tik atvertų naujas augimo ir inovacijų galimybes, bet ir mestų iššūkį atsakingam šių galingų priemonių naudojimui. Todėl kelias į efektyvumą ir inovacijas naudojant DI šiandien reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir gilaus supratimo apie galimą šių technologijų poveikį visuomenei, verslui ir valstybei.

Neformaliame susitikime dalyvavo: Darius Vedrickas – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius; Viktorija Namavičienė – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja; Kęstutis Kazulis – Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiasis patarėjas; Neringa Andrijauskienė – CPO LT vadovė; Vaida Vaitkevičiūtė-Daugvilė – CPO LT pavaduotoja; Dalia Vinklerė – Centrinės projektų valdymo agentūros Teisės ir kokybės kontrolės vadovė; Kamilė Mockė – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus patarėja; Rima Ambrazevičienė – EIMIN Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja; Dovilė Šacikauskė – EIMIN Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja; Mantas Lukšys – EIMIN Skaitmeninių iniciatyvų valdymo skyriaus vyr. specialistas; Virginija Baniūnienė – EIMIN Skaitmeninių iniciatyvų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja; Andrius Valuta – STT Strateginės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas, Specialusis agentas; Rima Valentukevičienė – Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ prezidentė; Simonas Černiauskas – „Infobalt“ vadovas.