Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, stebi beprecedentį technologijų galimybių augimą, apimantį dirbtinį intelektą, biotechnologijas, didžiuosius duomenis, skaitmenines technologijas ir kitas aukštąsias technologijas. Nepaisant to, jog šie pasiekimai žada didžiulę pažangą ir klestėjimą, jie taip pat kelia sudėtingų iššūkių ir etinių dilemų, reikalaujančių kruopštaus ir įvairiapusiško jų poveikio įvertinimo.
Dirbtinis intelektas jau įsiskverbęs į visas mūsų gyvenimo sritis, nuo sveikatos priežiūros iki švietimo ar net nacionalinės politikos procesų valdymo, todėl kelia sudėtingų iššūkių ir etinių dilemų, reikalaujančių kruopštaus jų poveikio įvertinimo. Tai tampa ypač svarbu siekiant ne tik skatinti technologinį progresą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų naudingas visuomenei, atitiktų etinius standartus ir būtų kuriamas, įgalinamas ir naudojamas atsakingai. Šiandieninis technologinis pasaulis priverčia mus peržiūrėti ne tik tai, ką galime padaryti, bet ir tai, ką turėtume daryti, siekdami išsaugoti žmonių teises, orumą ir visuomenės gerovę.
Didėjantis mokslo ir technikos pažangos tempas daro didelį poveikį visuose socialinio ir ekonominio gyvenimo sektoriuose, įskaitant ir politinius procesus. Politiniai lyderiai turi numatyti ir kontroliuoti šiuos pokyčius, vertindami mokslo ir technologijų naujoves. Tai gyvybiškai svarbus procesas, kai kalbama apie pasirinkimus, kurie gali nulemti ir formuoti ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio ateities viziją bei vertybes. Šių sprendimų įtaka gali būti tiek lokali, veikianti konkretų regioną ar šalį, tiek globali, kurianti ilgalaikę įtaką visam pasauliui. Tai ne tik politinis iššūkis, bet ir moralinis imperatyvas, galintis priversti mūsų politinius lyderius veikti protingai ir atsakingai, siekiant užtikrinti tvarią ir humanišką ateitį.
Nors kasdien susiduriame su esminiais žmonijos iššūkiais, sparčiai besivystančios naujos technologijos kelia ypatingą rūpestį, nes turi potencialą neigiamam aplinkos poveikiui, kur standartiniai valdymo metodai gali būti neveiksmingi arba netinkami. Todėl technologijų vertinimo sistema galėtų apimti rizikos valdymo ir neapibrėžtumo sąlygomis veikiančias strategijas, kur šių technologijų plėtra būtų kontroliuojama ir jų įtaka būtų minimalizuojama. Tai pabrėžia būtinybę formuoti, skatinti ir stiprinti daugiadisciplininį požiūrį į svarbiausių pasaulinių iššūkių sprendimų paiešką ir nuolatinį gebėjimų valdyti sudėtingas rizikas visose aukštųjų technologijų sistemose tobulinimą.
Technologijų poveikio parlamentinio vertinimo sistemos įsteigimas Lietuvoje tarnautų kaip gyvybiškai svarbus mechanizmas, užtikrinantis informuotą sprendimų priėmimą ir skatinantis didesnį visuomenės pasitikėjimą besiformuojančių technologijų valdymu. Tačiau svarbu sukurti tokią reguliavimo ir vertinimo sistemą, kuri padėtų balansuoti tarp technologinio progreso pranašumų ir su tuo susijusių rizikų valdymo.
Ateities prognozavimo ekosistema, įskaitant technologijų poveikio parlamentinį vertinimą, vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad politiniai sprendimai dėl ateities būtų priimami atsižvelgiant į išsamų informacijos ir įvairių perspektyvų įvertinimą. Todėl įsivaizduodami ateities technologijų poveikio vertinimo Lietuvoje viziją, taip pat turime remtis tarptautinėmis geriausiomis praktikomis ir bendradarbiauti su įvairiais demokratinių šalių partneriais. Tik skatindami žinių mainus ir bendradarbiavimą, galėsime pasitelkti bendrą intelektinę nuosavybę, kad išspręstume bendrus iššūkius ir pasinaudotume besiformuojančiomis galimybėmis pasaulinėje technologinėje aplinkoje.
Apibendrinant, technologijų poveikio parlamentinio vertinimo sistemos kūrimas reiškia proaktyvų, daugiadisciplininį ir į ateities valdymą orientuotą požiūrį skaitmeninio amžiaus ir dirbtinio intelekto veikimo kontekste. Prisidėdama prie šios iniciatyvos, Lietuva galėtų tapti viena iš lyderių atsakingame ir įtraukiame technologiniame inovacijų vystyme, skatindama skaidrų, atsakingą ir atskaitingą jų naudojimą.
2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks tarptautinė konferencija „Lietuvos ateities ekosistemos plėtros perspektyva“, kurią organizuos Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas. Jos tikslas – aptarti Lietuvos ateities ekosistemos plėtros aspektus ir jos vaidmenį įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“.
***
Rasa Petrauskienė yra Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė.