Šia liga serga tiek vyrai, tiek moterys. Dažniausia ligos priežastis – aktyvus arba pasyvus rūkymas. Tarp kitų rizikos veiksnių – kontaktas su asbestu arba tam tikros gretutinės ligos.
Beveik dešimt metų plaučių vėžio tema yra mano politinio dėmesio centre.
Skaudi mirštamumo statistika
Skirti ypatingą dėmesį plaučių vėžiui bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai pirmiausia paskatino asmeninė patirtis, kai teko rūpintis sergančiu šeimos nariu ir iš labai arti pažinti visas problemas, su kuriomis susiduria šia liga sergantieji bei jų šeimų nariai.
Įgyta ir kiek vėliau plačiau pasidalyta patirtis sulaukė atgarsių visuomenėje. Tuomet supratau, kokia skaudi ir opi ši problema ir kiek daug reikia padaryti.
Domėtis bei veikti skatino ir pažintis bei užsimezgę bendradarbiavimo ryšiai su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu profesoriumi Edvardu Danila, jo įdirbis ir patirtis šioje srityje yra didžiulis turtas. Pasak profesoriaus, jeigu mes plaučių vėžį aptinkame gana anksti, tikimybė, kad toks žmogus gyvens 10 metų, yra apie 30 proc. Kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, nėra beveik jokių šansų, kad žmogus išgyvens 10 metų sirgdamas plaučių vėžiu.
Viena didžiausių bėdų yra tai, kad ši sunki liga dažniausiai aptinkama tik vėlyvos stadijos. Tai būdinga ne tik Lietuvai. Labai panaši situacija yra ir kitose šalyse. Todėl ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių politikai ėmė labiau gilintis į šią problemą, organizuoti ne tik specialistų, bet ir visuomenės diskusijas dėl plaučių vėžio ankstyvosios patikros programų būtinumo.
Vienintelis būdas išgydyti – anksti aptikti
2019 m. atliktoje plaučių vėžio tyrimų apžvalgoje pažymėta, kad europiečiai, palyginti su JAV ar kitomis šalimis, neturi nė vienos nacionaliniu lygiu organizuotos plaučių vėžio ankstyvosios patikros programos. 2020 m. tokia programa pradėta organizuoti Kroatijoje.
O juk būtent vėlyva plaučių vėžio diagnostika yra svarbiausias veiksnys, lemiantis ypač didelį mirštamumą. Žinoma, yra ir kitų priežasčių.
Medikai specialistai pripažįsta, kad ankstyva plaučių vėžio diagnostika, nors ir dedama daug pastangų, ieškoma šios onkologinės ligos tyrimo galimybių, kol kas lieka rimta problema. Įprastomis krūtinės ląstos rentgenogramomis, kaip teigia gydytojai, ankstyvos stadijos plaučių vėžio pastebėti neįmanoma, nes jų skiriamoji geba nėra pakankama. Be to, žmogus nejaučia skausmo, augantis navikas nesukelia tik jam būdingų simptomų.
Pastebėta, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai asmenims, kuriems (dar) nėra jokių ligos požymių, periodiškai atliekama mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Šiuolaikinė mažų dozių kompiuterinė tomografija yra saugus, tačiau labai vertingas tyrimo metodas, leidžiantis anksti aptikti plaučių vėžį, kol jis dar nepasireiškė jokiais požymiais ir neišplito po žmogaus organizmą. Taip pat krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija leidžia anksti aptikti ir kitas ligas (pavyzdžiui, tuberkuliozę). Mokslininkai mano, kad krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinę tomografiją verta periodiškai daryti gyventojams nuo 50 metų.
Prof. E. Danila pabrėžia, kad pastaraisiais metais sukaupus itin daug žinių apie vėžio biologines savybes, plečiasi galimybės jį gydyti, skirti inovatyvesnius ir paveikesnius onkologijos metodus net ir išplitusio plaučių vėžio atveju. Vis dėlto veiksmingiausias, praktiškai vienintelis būdas išgydyti plaučių vėžį yra jį aptikti ankstyvos stadijos ir skirti radikalų gydymą (chirurginį ar spindulinį).
Ant svarstyklių – žmonių gyvybės
Dar 2021 m. rudenį kartu su kolege Jurgita Sejoniene surengėme spaudos konferenciją „Plaučių vėžys gali būti išgydomas“, kurioje žymiausi šios srities specialistai pasidalijo savo įžvalgomis. Visų mintys vedė į vieną išvadą – ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programos parengimas bei įgyvendinimas Lietuvoje turi tapti svarbia šios aktualios sveikatos problemos sprendimo galimybe, tai leistų išsaugoti daugelio žmonių gyvybes.
Suvokus, kad reikalinga plaučių vėžiui prevencinė programa, šio klausimo svarstymo ėmėsi LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Tada komiteto nariai buvo supažindinti su liūdna išgyvenamumo sergant plaučių vėžiu statistika Lietuvoje, gydymo būdais, Lietuvoje atliktais tyrimais bei ES valstybių praktika. Pasiūlyta pradėti rengti plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos programą ir pradėti plačias diskusijas su visuomene.
2021 m. ES Komisija patvirtino Europos kovos su vėžiu planą, kuriame numatyta pavyzdinė iniciatyva „ES vėžio atrankinės patikros sistema“, ir pakvietė šalis nares dalyvauti įgyvendinant plaučių vėžio ankstyvąją diagnostiką. Lietuva išreiškė norą dalyvauti šiame projekte.
Prie plaučių vėžio klausimo ne kartą grįžta ir LR Seimo Sveikatos reikalų komitete. Dalyvauju Europos kovos su vėžiu organizacijos, vienijančios Europos politikus, profesionalus, veikloje – su gydytojų specialistų pagalba teikiu informaciją apie ankstyvosios plaučių vėžio atrankos šiuolaikines tendencijas ir galimybes.
Šiuo atveju mes kalbame ne apie prevenciją, bet apie ankstyvąją diagnostiką, t. y. ankstyvosios diagnostikos programą. Prevencija yra metodai, kurie mažina tam tikros ligos atsiradimo tikimybę. Tai labai svarbu, nes tokie dalykai kaip sveikas gyvenimo būdas (pavyzdžiui, nerūkymas) mažina vėžio, taip pat ir plaučio vėžio tikimybę, tačiau jo išvengimo neužtikrina. Plaučių vėžiu serga ir nerūkantys žmonės.
Privalome būti optimistai. Ant svarstyklių padėta per didelė – žmonių gyvybių – kaina. Atlikta daug darbų. Įvyko esminis pasikeitimas – bendras supratimas surastas. Atsiranda naujų plaučio vėžio gydymo metodų: biologinė terapija, imunoterapija, tai pagerina pacientų išgyvenamumą.
Džiaugiuosi, kad žengiamas paskutinis žingsnis – nuo kitų metų Lietuvoje pradės veikti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal programą 50–70 metų amžiaus asmenys vieną kartą per 3 metus galės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis atlikti mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą. Pražūtingos statistikos eilutėse įsižiebs daugiau vilties sveikti ir išgyventi.