LNKC direktoriui keliamuose tiksluose, įvardytuose konkurso skelbime – nė žodžio apie Lietuvos dainų šventę, už kurios organizavimą pagal įstatymą atsako LNKC ir kuri lygiai už metų mini savo šimtmetį. Apie Dainų šventės šimtmetį jokios informacijos nėra ir Kultūros ministerijos, kuri pagal įstatymą turi užtikrinti šventės tęstinumą, oficialioje interneto svetainėje.
Keliamuose tiksluose nieko nekalbama ir apie mėgėjų meną – vieną iš pagrindinių LNKC globojamų sričių. Pastarojo laikotarpio KM veiksmuose galima įžvelgti mėgėjų meno kuriamos socialinės ir ekonominės gerovės ignoravimą. Pvz., mėgėjų meno veiklos neįtrauktos į Socialinio recepto, skirto senjorų emocinei sveikatai gerinti, bandomąjį projektą.
Konkurso skelbime cituojamas ministras Simonas Kairys: „Vadovauti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui – tai siekti kokybinio įstaigos proveržio, atsinaujinimo, lyderystės, atvirumo visuomenei ir naujoms iniciatyvoms. Ši pozicija reikalauja plataus akiračio, gebėjimo patraukliai pristatyti įstaigos veiklą, auginti naujas auditorijas, sutelkti kolektyvą ambicingiems tikslams. Sukauptos etninės kultūros, nematerialaus kultūros paveldo, mėgėjų meno, dainų švenčių tradicijos išsaugojimo žinios turėtų žymėti naujas veiklos kryptis ir formas bei didinti jų integralumą į bendrą mūsų šalies kultūros politiką.“
LNKC „sukauptos <...> žinios turėtų žymėti naujas veiklos kryptis ir formas“. Jokiuose viešai prieinamuose ministerijos dokumentuose šios kryptys centrui neformuojamos. Ar LNKC kaip Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga šias kryptis ir formas turėtų formuluoti pats? Kokie papildomi resursai numatyti šioms kryptims ir kaip kandidatai apie šiuos resursus yra informuoti? Iš viešai prieinamos informacijos panašu, kad niekaip.
Konkurso sąlygose nurodytų tikslų ir veiklų lauko kartelė išties aukštai iškelta, bet ar garantuoja jų įgyvendinimą reikalavimai dėl vadovaujamo darbo patirties? Štai būsimam LNKC direktoriui /-ei keliami tikslai: „įtvirtinti įstaigos lyderystę ir plėsti veiklos horizontus“; „formuoti šiuolaikine vadyba grįstą įstaigos veiklą ir teigiamą įvaizdį“; „auginti tradicijomis besidominčią auditoriją“; „telkti gyvąją tradiciją puoselėjančias bendruomenes“; „stiprinti esamas partnerystes, ieškoti naujų, plėtoti tarptautines veiklas“; „kurti ir įgyvendinti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo strategiją“; „inovatyviomis formomis aktualizuoti istorinę atmintį“; „rūpintis Lietuvos tradicijų pristatymu užsienyje“. Negalima neigti, kad išvardytos priemonės ir uždaviniai yra svarbūs, bet ar šie teiginiai gali būti laikomi pagrindiniais LNKC vadovo tikslais?
Apie šias konkurso sąlygas per Seimo darbotvarkės Vyriausybės valandos pertrauką viešai pasiteiravau ir Kultūros ministro Simono Kairio, kuris į klausimą tiesiogiai neatsakė, tik pagrasindamas ramiai tarė: laikykis atstumo, nesikišk, na, nepolitikuok. Suprask, kad aš sudarinėju konkurso vadovui vertinimo kriterijus taip, kaip man patogiau. Gerai, apsimesiu, kad liberali jūsų Kultūros ministerija nepolitikuoja, tebūnie. Tik pasakysiu: gerb, ministre, kišiuosi ir reaguosiu dėl Lietuvos tradicijų, vertybių, dėl kurių prisiekiau Seime padėjęs ranką ant LR Konstitucijos.
Esu taip pat už šiuolaikinio meno puoselėjimą, man jis įdomus, bet esu kartu ir už lietuviškų tradicijų puoselėjimą, nes jos, kad ir kaip nepatiktų tamstelei, yra mūsų ramstis, pamatinės vertybės, tai mūsų identitetas, taip, kaip M. K. Čiurlionis, Rasos (Joninės), Užgavėnės, Šv. Kūčios ir kitos gilios Lietuvai šventės.
Nesutinku, kad viskas liberaliai būtų ,,sumakaliota“ iki galimo tradicijų iškraipymo, išnykimo. Man svarbu ir mūsų praeities etnografija: dėl jų esame patriotiška valstybė, tą įrodė partizanai, Sausio 13-osios įvykiai su lietuviškomis dainomis, dabartiniai įvykiai remiant Ukrainą. Lietuviško kodo identitetas turi likti, visada išsaugojant etnokultūrą, ji yra moralinis valstybės pamatas, kuris kiekvienai kartai primena, kas mes tokie esame ir kokie turime būti.
Pabaigai, gerb. ministre Simonai, nenurodinėkite man laikytis atstumo, kuris skamba kaip grasinimas susidorojimu, esu politikas, kuris turi taip pat rūpintis Lietuvos kultūros lauku. Kelti klausimus mums leidžia LR Konstitucija. Linkiu dėl Lietuvos rasti bendrumą su jūsų prioritetu šiuolaikiškam menui ir etnografijai, kuri praktiškai padėjo išlikti mums – gyvai tautai.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.