Darbininkai, studentai, jaunimas, buvę policininkai, kariškiai ir kiti savo kraujo kaina su ginklu rankose meistriškai puldami ir drąsiai kaudamiesi įveikė rusų okupantus, juos išvijo bei išvadavo Kauną ir kitas vietoves. Į vokiečių planus neįėjo nepriklausomos Lietuvos atstatymas, bet jie buvo pastatyti prieš faktą: vokiečiai Lietuvoje įžengė į jau išvaduotus nuo rusų rajonus. Buvo suformuota Lietuvos Laikinoji Vyriausybė. Tai vokiečiams nepatiko ir jie ją po šešių savaičių išvaikė. Laikinoji Vyriausybė atsisakė kolaboruoti su vokiečiais. Birželio Sukilimo metu prie sukilėlių prisiplakė kriminalinis elementas, kuris žudė Lietuvos piliečius žydus. Žydšaudžiai buvo pasmerkti.
Juozas Ambrazevičius–Brazaitis ėjo Lietuvos Laikinosios Vyriausybės ministro pirmininko pareigas, taip pat buvo švietimo ministras. Jį kaip ir generolą Joną Žemaitį–Vytautą reikia laikyti faktiniu Lietuvos Respublikos prezidentu. Jonui Žemaičiui jau yra paminklas šalia Krašto apsaugos ministerijos. Būtina Vilniuje įamžinti ir Juozo Ambrazevičiaus- Brazaičio bei pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos atminimą, pastant jiems paminklus.Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminties įamžinimą, o galbūt ir visos Laikinosios Vyriausybės, reikia pradėti jau dabar- Vilniuje, pastatant simbolius, kurie ateityje taptų paminklu.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis buvo mokytojas, žymus pedagogas, filologas, rašęs literatūros teorijos,lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms,. Dirbdamas Laikinojoje Vyriausybėje, jis daug nuveikė atkuriant Lietuvos švietimo sistemą, kuri veikė iki 1940 m. sovietinės okupacijos įvykdytos destrukcijos.Dėl istorinių aplinkybių Juozas Ambrazevičius-Brazaitis prisiėmė atsakingas Vyriausybės vadovo pareigas,garbingai jas vykdė, atkuriant Nepriklausomos Lietuvos administravimo sistemą, nepasiduodant vokiečiųokupacinės valdžios reikalavimams vykdyti marionetines funkcijas. Jis neišdavė Nepriklausomos Lietuvosvalstybingumo ir Sukilimo deklaracijos principų.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis yra tas istorinis asmuo, kuris tikrai vertas mūsų dėmesio.
Tauta negerbianti savo istorijos, neturi ateities.