Anąkart sutinku šią žavingą močiutę, o ji verkdama sako: duktė, laikinai sugrįžusi iš užsienio, atėmė mobilųjį telefoną ir nori mane atiduoti į globos namus. Močiutei šokas, sako: man netelpa visa tai galvoje. Patarėme nepasiduoti ir nepasirašyti jokių dokumentų.
Senelių globos namai – tai dažniausiai nužmogėjimo, besaikio turto siekimo ir noro gyventi tik sau pasekmė. Nesuprantu tų vaikų, kurie atiduoda savo tėvus į globos namus. Suprantu, kad senas žmogus yra ligotas, dažnai būna irzlus, reikalauja nemažai priežiūros, tačiau, kai mes buvome maži, mamos praleisdavo bemieges naktis budėdamos prie mūsų, kai sirgome, valė mūsų užpakalius, ruošė mus į mokyklą, atiduodavo savo paskutinį kąsnį. O mes suaugę dažnai norime gyventi tik sau ir nenorime pasiaukoti dėl savo tėvų, kurių dėka atėjome į šį pasaulį.
Kai mano mama kartą man užsiminė, kad gal jai reikėtų išeiti į globos namus, rimtai supykau ir griežtai pasakiau, kad niekada daugiau negirdėčiau sakant tokių nesąmonių. Ne kartą teko bendrauti su Kaukazo žmonėmis. Ten nėra vaikų namų ir yra didžiulė pagarba senoliams, jei net pastarieji absoliučiai nusišneka.
Atkreipiau dėmesį, kad patekę į globos namus senoliai trumpai gyvena, greitai miršta. Galvoju, kad tai ne tik dėl streso, kai žmogus iš šeimos perkeliamas į „civilizuotą“ kalėjimą (globos namus), bet ir dėl to, kad globos namuose jiems duodama raminamųjų vaistų, kada reikia ir kada nereikia, kad tik jie kuo dažniau miegotų ir netrukdytų personalui žiūrėti televizorių, ilsėtis. O kas yra migdomieji vaistai? Migdomieji atpalaiduoja raumenis – širdis juk irgi raumuo, todėl jų dažnas ir per didelis vartojimas priveda prie širdies suglebimo ir mirties. Visi atsakysime už savo veiksmus prieš Dievą, ypač nukreiptus prieš mažus vaikus ir pagyvenusius tėvus.