Aišku, tai kraštutinumas, kurį sukėlė pernelyg užkeltas greičio prasme lūkestis dėl ukrainiečių kontrpuolimo.
Pergalė turi daug tėvų, pralaimėjimas – našlaitis. Nepasisekus kontrpuolimui ir praradus Avdijivką, sumenko europiečių ir pačių ukrainiečių tikėjimas pergale.
Siekiant pakelti tautos dvasią bei sustabdyti neigiamą dinamiką fronte, reikalingas koks nors ryškus ir efektyvus laimėjimas. Okupuoto Krymo tilto sunaikinimas stipriai demoralizuotų rusų politinę ir karinę vadovybę, o Europą ir JAV įtikintų dar labiau remti ukrainiečių kovą. Tilto sunaikinimas pakeltų ukrainiečių tautos, karių dvasią, suteiktų didesnį pasitikėjimą savimi, stiprią viltį pergalei.
Šio tilto sunaikinimui Ukraina jau turi visas reikalingas karines priemones. Užsitęsus ginčams dėl paramos Ukrainai JAV Kongrese, Europai nesugebant pagaminti daugiau artilerijos šaudmenų, Ukrainos politikų nesugebėjimas staigiai priimti žūtbūtinai reikalingą įstatymą dėl didesnės mobilizacijos, katastrofiškas ukrainiečių karių stygius fronte (pozicijose, kur turi būti 10 kareivių, dažnai būna tik trys) turi priversti priimti neatidėliotiną sprendimą dėl Krymo tilto sunaikinimo.
Kol trūksta ginklų, kol nėra visuotinės mobilizacijos, kol šlubuoja karinė išmonė, Krymo tilto sunaikinimas – vienintelė galimybė bent laikinai sustabdyti rusus.