Stasys Jakeliūnas. COVID-19: pandemija ar afera?

Neabejoju, kad politiniai oponentai ir „tikintieji mokslu bei vakcinomis“ eilinį kartą apkaltins mane sąmokslo teorijų skleidimu ir tarnavimu Kremliaus režimui. Pandemijos pradžioje, kuomet ėmiau analizuoti informaciją ir viešai kelti esminius klausimus apie COVID-19 viruso kilmę, PGR testus, statistinių duomenų patikimumą ir vakcinų efektyvumą, tai jau patyriau. Na, o vienas globalus socialinis tinklas kelis kartus blokavo mano įrašus šiais klausimais.

Praėjus beveik trejiems metams nuo pandemijos pradžios, į dalį šių klausimų iki šiol nėra atsakyta, nors kai kurie skandalingi dalykai ima aiškėti.

COVID-19 cenzūra ir propaganda

Niekada nemaniau, kad praėjus daugiau nei 30 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo vėl teks susidurti su cenzūra ir stebėti pasaulinio garso mokslininkų, įskaitant ir Nobelio premijos laureatus, diskreditavimą. Cenzūrą ir patyčias patyrė ir publicistai bei gydytojai, kurie neplaukė pasroviui ir elgėsi profesionaliai bei principingai. Kai kurie jų netgi neteko licencijų, nes gydė ligonius žinomais ir jiems abejonių nekeliančiais vaistais. Dirbo savo darbą užuot siūlę visur propaguojamas eksperimentines vakcinas.

Paaiškėjo, kad didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės ir socialiniai tinklai, suderinę tai su Europos Komisija, skleidė propagandą ir vykdė cenzūrą COVID-19 klausimais. Propagandą skleidė net ir moksliniai leidiniai. 2020-ųjų metų vasario 19 dieną bene žinomiausiame medicinos moksliniame žurnale „The Lancet“ atsirado publikacija, apibūdinanti laboratorinės viruso kilmės versiją kaip sąmokslo teoriją. Pasirodo, šį ir kitus panašius straipsnius inicijavo žmonės, susiję su rizikingais eksperimentais Kinijos ir kitų šalių laboratorijose.

Propagandą, kuria buvome raginami vakcinuotis, visi puikiai prisimename. Neįtikėtina, tačiau, pasak viešų pranešimų, Europos Komisija netgi privalėjo derinti savo skleidžiamą informaciją apie vakcinas ir jų efektyvumą su vienu iš vakcinų gamintojų, „Pfizer“. Raginimą skiepytis matome iki šiol, nors pandemija, net remiantis ir viešai skelbiama COVID-19 statistika, iš esmės yra pasibaigusi. Į tarnybinį ir net į asmeninį el. paštą reguliariai, maždaug kas antrą dieną, vis dar gaunu laiškus su kvietimu dar vienam, ketvirtajam skiepui. Nors jau po antrojo gavau lipduką su įrašu, kad esu „pilnai vakcinuotas“. Tai kada gi būčiau „visiškai ir galutinai vakcinuotas“? Po aštunto, o gal po dešimto karto?

Europos Komisija šių metų rugsėjo mėnesį savo komunikate vis dar ragino valstybes nares toliau aktyviai skatinti gyventojus skiepytis. Komisijos tekste netgi naudojami visiškai primityvūs propagandiniai argumentai, kad tie, kas abejoja vakcinų nauda, yra prieš Europos Sąjungą (ES), o jų naratyvai susiję su Vladimiro Putino karo Ukrainoje naratyvais. Visiškai apgailėtina, nes tai – to paties V. Putino, taip pat ir lietuviškųjų „tikinčiųjų mokslu“ ir LRT lygio propaganda.

Galbūt taip Europos Komisija siekia panaudoti milžinišką kiekį vakcinų dozių, kurių užsakyta bene po dešimt kiekvienam ES piliečiui, įskaitant ir kūdikius. Tai savo ataskaitoje fiksavo ir Europos Audito rūmai. Kas bus, jei vakcinos nebus panaudotos, o mokesčių mokėtojų milijardai už jas – sumokėti?

Ko buvo siekiama įvedant segreguojančius COVID-19 pažymėjimus?

Kaip dabar jau beveik visiškai aišku, vadinamieji skaitmeniniai COVID-19 pažymėjimai buvo įvesti vakcinavimo skatinimui. Tai – žmonių elgsenos ir psichologijos studijomis grįstas metodas. Neva mūsų niekas neverčia vakcinuotis, tai nėra privaloma. Tačiau įvedus reikalavimą naudoti pažymėjimą, buvo sukurtos sąlygos „savarankiškai“ priimti sprendimą. Kadangi nuolatinis testavimas – varginantis užsiėmimas, dar ir kainuojantis, nemažai žmonių priėmė praktišką ir „nieko nekainuojantį“ sprendimą – skiepytis. Be jokios gydytojo konsultacijos ar rekomendacijos. Tačiau tai – ne kas kita, kaip manipuliavimas, prilygstantis nusikaltimui, nes buvo pažeistos esminės žmogaus teisės, visuomenė buvo supriešinta ir padalyta į „tikinčiuosius mokslu ir vakcinomis“ ir „antivakserius“, sumažėjo ir taip menkas pasitikėjimas vietos valdžios ir visos ES institucijomis.

Šių metų spalio 10 d. Europos Parlamento specialiojo COVID-19 komiteto posėdžio metu paaiškėjo, kad „Pfizer“ vakcinos nebuvo testuojamos dėl poveikio viruso plitimui. Tai tik patvirtina pirmiau minėtą COVID-19 pažymėjimo paskirtį. Kadangi „Pfizer“ atstovės atsakymas į kolegos parlamentaro R. Rooso klausimą buvo visiškai absurdiškas, tai kartu su žinia, kad „Pfizer“ vakcinos poveikis viruso plėtrai nebuvo testuojamas, sukėlė skandalą, kuris plačiai nuvilnijo per visą pasaulį. Verta dar kartą pasižiūrėti šio epizodo įrašą, kad suvoktume, kam Europos Komisija patikėjo gelbėti ES piliečius nuo COVID-19.

Ar bus atstatydinta Europos Komisijos pirmininkė?

Po intensyvių grupės Europos Parlamento narių, tarp kurių buvau ir aš, pastangų šių metų pavasarį buvo įkurtas specialusis COVID-19 komitetas. Nors jam suteikti įgaliojimai pernelyg siauri, tačiau tai geriau nei nieko. Kai kurie šio komiteto nariai užduoda esminius klausimus ir dirba svarbų darbą. Nors man nebuvo leista tapti šio komiteto nariu, toliau bendradarbiauju su kolegomis ir įvairių šalių mokslininkais.

Spalio mėnesį pranešta, kad COVID-19 vakcinų pirkimą jau ėmė nagrinėti ir kriminalinius nusikaltimus tirianti Europos Prokuratūra. Lauksime ir šios institucijos išvadų. Vienaip ar kitaip, akivaizdu, kad debesys virš Europos Komisijos pirmininkės tirštėja.

Pirmininkės vyras susijęs net su dviem farmacijos bendrovėmis. Tai – akivaizdus interesų konfliktas, ypač COVID-19 pandemijos metu, kuomet ji tiesiogiai dalyvavo priimant skubius ir rimtais moksliniais įrodymais nepagrįstus sprendimus. Klausimas, kodėl tai iki šiol neprivertė Komisijos pirmininkės atsistatydinti. Gal Europos Prokuratūra atkreips dėmesį ir į šį interesų konfliktą, ypač jei jis sukėlė korupcijos riziką?

Ir visa tai – be jau žinomo ir kritiškai Europos Ombudsmeno tarnybos šią vasarą įvertinto fakto, kad prieš sudarant milijardinius sandorius su „Pfizer“, Ursula von der Leyen neviešai bendravo su šios farmacijos bendrovės vadovu. Jis, beje, atsisakė atvykti ir atsakyti į Europos Parlamento narių klausimus, o vietoje jo atsiųsta „Pfizer“ atstovė šnekėjo jau minėtus niekus.

Dar šių metų vasario mėnesį Europos Parlamente vykusios spaudos konferencijos metu dėl šių ir kitų aplinkybių raginau Europos Komisijos pirmininkę atsistatydinti iš savo pareigų. Praėjusį mėnesį prie šių raginimų prisijungė ir daugiau parlamentarų. Tikiuosi, kad iš panašios į hipnozę būklės, kuomet ignoruojami esminiai faktai ir klausimai, pabus ir likę Europos Parlamento nariai. Taip pat viliuosi, kad ir daugiau žiniasklaidos priemonių, įskaitant ir Lietuvoje, imsis savo pareigos – analizuoti ir skleisti įvairiapusę informaciją ir nuomones apie COVID-19. Priešingu atveju Ursula von der Leyen bei kiti ir toliau „gelbės“ mus visus nuo COVID-19 ir kitų, naujų pandemijų.