Stasys Jakeliūnas. Klausimai kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai

Biudžeto ir finansų komitetas viso Seimo pavedimu atlieka parlamentinį ekonominės krizės tyrimą. Jo metu aiškėja aplinkybės, kurios kelia pagrįstas abejones dėl Lietuvos banko vadovų sugebėjimo ir noro ginti visos šalies piliečių interesus.

Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria Seimas, tačiau kandidatūrą teikia prezidentas, todėl apklausose pirmaujančių kandidatų nuomonė tiek Lietuvos banko pozicijos, tiek dabartinių vadovų atžvilgiu yra svarbi visiems piliečiams įvertinant, kurią pusę – finansų sektoriaus ar piliečių – palaikys būsimas Lietuvos Respublikos prezidentas.

Todėl pirmas klausimas – abiem kandidatams:

1. Ar, Jūsų manymu, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas gali eiti savo pareigas po to, kai parlamentinį tyrimą visiems centrinio banko darbuotojais apibūdino kaip „beprasmiškiausią darbą", „marodieriavimą" ir „santykius su lavonais", taip diskredituodamas Lietuvos Respublikos Seimą?

Kandidatė Ingrida Šimonytė nuo 2013 metų liepos iki 2016 metų spalio mėnesio dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja ir buvo atsakinga už finansinių paslaugų priežiūrą bei vartotojų teisių apsaugą. Todėl itin svarbi jos nuomonė dėl šių epizodų:

2. Kodėl nieko nepadarėte, kad būsto paskolų gavėjai būtų apsaugoti nuo bankų savivalės šiais atvejais:

a) kai „Nordea" būsto paskolos, išduotos Šveicarijos frankais, kurių kursas, tuo pačiu ir paskolų bei paskolų įmokų bankui dydis išaugo apie 45 proc.;

b) kai „Swedbank" būsto paskolų palūkanų modelis „PRIME", dėl ko 7500 banko klientų nuo 2015 m., Lietuvoje įvedus eurą, turėjo padidėti paskolų palūkanos;

c) didelės dalies bankų pasinaudojimas ydinga „Vilibor" metodika perkeliant krizės naštą niekuo dėtiems būsto paskolų litais gavėjams, dėl ko jų įmokos bankams per krizę išaugo iki 2 kartų, o kredito maržos iki pat sutarčių termino pabaigos buvo padidintos iki 3 kartų?

Kandidatė I. Šimonytė 2004–2009 metais buvo viena iš Finansų ministerijos vadovių, o nuo 2009 metų liepos iki 2012 metų gruodžio mėnesio buvo finansų ministrė, todėl visiems piliečiams svarbios šios aplinkybės:

3. Ar jaučiatės turinti moralinę teisę užimti šalies prezidento postą po to, kai jūsų darbo Vyriausybėje metu „Sodra" buvo priversta mokėti 8 proc. siekiančias palūkanas Finansų ministerijai, taip pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str., o taip pat reikšmingai sumažinant senatvės pensininkų galimybes gauti didesnes pensijas ir diskredituojant šią svarbią valstybės sistemą?

4. Kodėl 2018 metų viduryje kartu su kitais Seimo nariais pasirašėte didžiąja dalimi pensijų fondų atstovų parengtą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, dėl ko jame pirmą kartą Lietuvos istorijoje kilo interesų konfliktas bei buvote pasirengusi atstovauti šiame teisme pensijų fondų interesus?

Kandidatas Gitanas Nausėda nuo 2000 metų iki pat pasiskelbimo kandidatuoti prezidento rinkimuose dirbo viename pagrindinių šalies komercinių bankų, patarinėjo banko vadovams, aktyviai veikė formuodamas viešąjį diskursą ir buvo beveik vienvaldis finansų srities nuomonių privačiame sektoriuje lyderis. Todėl visiems piliečiams labai svarbu žinoti, kiek šią veiklą kandidatas suvokia kaip galimą interesų konfliktą ir kaip elgsis tokiose situacijose:

5. Ar Jums žinoma, kad Švedijoje, kur (kitaip nei Lietuvoje) suprantamas ypatingas bankų vaidmuo valstybės ekonomikoje, būtų visiškai neįsivaizduojama ir nepriimtina, kad vyriausiasis banko ekonomistas lankytųsi gyvenimo būdo ir kitose panašiose televizijos laidose, taip didintų savo žinomumą, o baigęs darbą banke iš karto pretenduotų tapti šalies prezidentu?

6. Ar jaučiatės turintis moralinę teisę užimti šalies prezidento postą po to, kai bankas, kurio ekonomistu dirbote 18 metų (o prieš tai buvote šį ir kitus komercinius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko valdybos narys), iš esmės prisidėjo prie 2009–2010 metų krizės Lietuvoje sukėlimo, dėl ko darbo neteko apie 200 tūkst. žmonių, emigravo daugiau kaip 100 tūkst. šalies gyventojų, ir kuris perkėlė krizės naštą šalies piliečiams, pats dėl šios krizės neprisiimdamas jokios atsakomybės, tačiau tuo pat metu asmeniškai toliau didinote savo gerovę?

Kandidatų atsakymai (arba jų nebuvimas) į šiuos parlamentinės kontrolės metu kilusius klausimus padės apsispręsti Lietuvos piliečiams.