24 straipsnių
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, šiuo metu viešintis Frankfurte, sako, kad kol kas sunku įvertinti, ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atlikęs krizės priežasčių tyrimą, atsižvelgė į Lietuvos banko suteiktą informaciją.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, Vyriausybei siūlo išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovui Mykolui Majauskui iškėlus versiją, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atlikto tyrimo dėl krizės išvadas surašė buvęs Lietuvos banko darbuotojas Tomas Ramanauskas, sureagavo ir buvęs ekonomistas. Jis laiške, siųsta...
Krizės tyrimo išvadose fiksuota, kad dėl tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ galimai pažeistas įstatymas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Jis neatmeta galimybės, kad tai gali būti pagrindas pradėti teisinius procesus.
Biudžeto ir finansų komitetas viso Seimo pavedimu atlieka parlamentinį ekonominės krizės tyrimą. Jo metu aiškėja aplinkybės, kurios kelia pagrįstas abejones dėl Lietuvos banko vadovų sugebėjimo ir noro ginti visos šalies piliečių interesus.
Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.
Seimo nariai ketvirtadienį pritarė, kad tyrimo dėl krizės priežasčių išvadų pateikimas turėtų būti nukeltas iki spalio 31 dienos.
Trečiadienį 2009–2010 metų krizės aplinkybes tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas bei Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatė savo pozicijas dėl kilusios Lietuvoje krizės ir VILIBOR palūkanų indekso. Po pasitarimo premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad k...
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių, kitą savaitę apsispręs, ar prašyti Seimo tyrimą kiek pratęsti.
Trečiadienį ryte ištartas sakinys, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija, todėl vienas iš dviejų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, gerina Lietuvos įvaizdį, sako jo autorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jake...
Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis. Jis teigė, kad šalies ekonomika dugną pasiekė 2009 metų vasarą.
Tai, kas Lietuvoje vyko iki 2009 metų krizės, galima būtų palyginti su „Formulės-1“ lenktynėmis, sako ekonomistas ir kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda. Jis teigia, kad rinkos dalyviai sunkiai galėjo atsispirti jose dalyvauti.
Periodą po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina lipimu į medį, iš kurio šalis iškrito per 2009 metų pasaulinę finansų krizę.
Iki 2009 metų Lietuvoje paskolų teikimas buvo kaip bandelių pardavimas, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis tvirtina, kad šiandien situacija visiškai kitokia.
Dešimtmetį skaičiuojančios finansų krizės priežastis tiriančios Seimo komisijos narys Kęstutis Glaveckas mano, kad finansų sektoriaus politinė įtaka padėjo komerciniams bankams finansų krizės metu patirti mažesnius nuostolius.
Didesni kapitalo pakankamumo reikalavimai patys savaime nebūtų paskatinę Lietuvoje veikiančių užsienio bankų per krizę skolinti daugiau, sako buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.
2008 metais vykę Seimo rinkimai ir po jų sekęs tarpuvaldis prisidėjo prie to, kad Lietuvai pasaulinė finansų krizė smogė taip stipriai, sako Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis.
Seimo narė Ingrida Šimonytė savo santykius su buvusia Europos Parlamento nare Margarita Starkevičiūte apibūdino kaip „bobiškus reikalus“.
Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad 2006–2008 metais užimdamas Vyriausybės vadovo pareigas nesilaikė fiskalinės drausmės, tačiau sprendimo prieš pat ekonominę krizę pakelti pensijas neišsižada.
