2.4.1 skirsnyje įvardinome skaudžiausią Lietuvos problemą – skurdą – ir nurodėme jo mažinimo gaires. Svarbiausiu punktu įrašyta mokesčių sistemos pertvarka ir progresinių mokesčių įvedimas. Jau tuomet numatėme, jog to galėsime imtis tik esant palankiai visuomenės nuomonei.
Ką turime šiandien – įpusėjus šio Seimo kadencijai?
Vyriausybė pateikė pasiūlymus, kurie jau įgyvendina dalį „Darnios Lietuvos“ programos pažadų. Kartu tai proga vienu ypu imtis ir sisteminių klausimų, t. y. proga esminiam postūmiui mažinant skurdą.
Pirmas klausimas, kylantis nagrinėjant Vyriausybės siūlymus – kas apmokės darbo mokesčių mažinimą? Ar ženklų mokesčių mažinimą siūlantys ministrai analizavo 2007–2008 metų patirtį, kai prieš pat krizę buvo liberaliai pasielgta su mokesčiais ir vėlesniais metais teko veržtis diržus pensininkams ir biudžetininkams? Ar tikrai socialiai teisinga dar kartą mažinti mokesčius, nors biudžetininkų algų bazė net negrąžinta į prieškrizinį lygį? Kodėl neskaičiuojama, kad konkurencingi atlyginimai viešajame sektoriuje paskatins ir algų augimą privačiame?
Aš tik užduodu klausimus, o Finansų ministras sako, kad mokesčių mažinimo šaltiniu bus didėjančios pajamos iš šešėlio. Ministras žada, tačiau paskutiniai makroekonominiai duomenys neramina. Štai vakar paskelbta apie mažėjančius biudžeto pajamų surinkimo rodiklius.
Abejones stiprina ir ES Tarybos rekomendacijos Lietuvai, tarp kurių mokesčių bazės didinimas. Ar Lietuva atmeta šį siūlymą? Įgyvendinant EK rekomendacijas būtina didinti ypač dideles pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo progresyvumą, ypač tais atvejais, kai pajamos gaunamos kaip kapitalo grąža.
Ar yra normalu, kad metai iš metų kartojasi ta pati rekomendacija? Pernai buvo padarytas socialiai teisingas sprendimas ir įvestas progresinis GPM tarifas individualiai veiklai. Daugiau moka tik uždirbantys daugiau. Šiemet keičiantis GPM tarifui lieka tik klausimas, ar ypač dideles pajamas uždirbantys turi prisidėti prie bazinės pensijos finansavimo? Juk daugelis asmeninių pajamų iš kapitalo neturi SODROS mokesčio arba turi ženkliai palankesnes asmeniui lubas, moka nuo pusės pajamų bazės ir t. t.
Būtent įgyvendinant rekomendacijas pasiūliau paskatinti simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepalikti jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Bendras 20 proc. tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas (siūloma – 27 proc.), gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį.
Ar toks pasiūlymas pakenks tiems keliems šimtams ūkininkų, advokatų ir laidų vedėjų? Ar nevertėtų, remiantis ta pačia logika, tokį pat universalų GPM tarifą siūlyti taikyti ir dividendų pajamoms, viršijančioms SODROS lubų ribą. Aš tik primenu, kad 8 000 Eur per mėnesį yra dvigubai daugiau, nei gauna Prezidentas algos.
Labai raginu Vyriausybę ir Seimą pažiūrėti į mokesčių reformą iš eilinio Lietuvos žmogaus pozicijų, uždirbančio vidurkį ir mažiau. Jis puikiai supranta, kad Vyriausybės užmojai mažinti pajamas iš mokesčių net trimis metais į priekį gali ilgainiui reikšti, kad dalis viešųjų paslaugų bus mokamos. Ar taip atsitiks – parodys laikas, bet nuojauta yra bloga. Ar tai bus dalis sveikatos paslaugos, o gal švietimo? Mažas pajamas uždirbantys taip pat puikiai supranta, kad valstybė jų pensijų stabilumą gali užtikrinti tik stabiliomis pajamomis iš kitų, turtingesnių, mokesčių mokėtojų. Jų varganų įnašų neužtenka.
Paskutiniai mano klausimas skirti ne Vyriausybei, o tiems, kas nepritaria SODROS luboms. Turiu pasakyti, kad balsavau už SODROS lubas. Ar tikrai verta priešintis SODROS luboms, jei norime, kad SODRA žmones traktuotų kaip patikimiausia, stabiliausia pensijos, motinystės ir kitų atvejų pajamų netekimo draudimo forma? Turtingų žmonių aimanavimai televizijose, kad SODRA yra „kiauras maišas“, tikrai neprisideda prie SODROS tvarumo ir pensininkų interesų užtikrinimo. Manau, kad pensijų sistemai tai būtų sveikas sprendimas. Bet tik su ta sąlyga, kad judame link didesnio GPM tarifo asmeninėms pajamoms iš kapitalo ir ambicingo progresinio turtingųjų darbo pajamų apmokestinimo tarifo.