V. Martikonis. Darbo santykiai: du įstatymai, o Lietuva tik viena

Nurimo aistros dėl naujojo Darbo kodekso, kuris įsigaliojo nuo liepos 1d. Laikas parodys, kokią įtaką pasikeitęs darbo santykių reglamentavimas turės darbo rinkai ir šalies ekonomikos augimui.

Dabar jau aišku, kad naujoviški darbo santykiai palietė toli gražu ne visus Lietuvos dirbančiuosius. Valstybės tarnybos darbo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kuris nebuvo modernizuotas. O naujasis Darbo kodeksas valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui. Didžiausia neteisybė yra tai, kad naują Darbo kodeksą rengė ir priiminėjo tie, kuriems patiems jis negalioja. Eksperimentuoti kitų žmonių sąskaita Lietuvos valdžiai tapo įprasta praktika.

Mėgstame pakalbėti apie socialinį teisingumą, pasiguosti, kaip jo Lietuvoje trūksta. Pažvelkime, kiek socialinio teisingumo likę darbo santykius nustatančiuose įstatymuose. Palyginkime naujai „iškeptą“ Darbo kodeksą, kurio privalo laikytis daugiau kaip 90 procentų Lietuvos dirbančių žmonių ir Valstybės tarnybos įstatymą, kuris skirtas valdininkams, politikams ir statutiniams pareigūnams.

Kiekvienam dirbančiam per metus naujasis Darbo kodeksas garantuoja 20 darbo dienų atostogas, kai senajame kodekse buvo nustatytos 28 kalendorinės dienos. Sakykim, tas ant to pačio. Valstybės tarnautojui irgi numatytos 28 kalendorinės dienos. Čia tik pradžiai. Su kiekvienais paskesniais tarnybos stažo metais jam suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos. Ilgai užsibuvusiam tarnautojui jau priklauso 42 kalendorinės dienos per metus. Dar geriau Seimo nariams. Jiems atostogos nenumatytos, dirba visada. Puikiai suprantame, kad realybėje taip nėra ir tik fantazijos reikalas, kaip 60 ar 90 poilsio dienų pavaizduoti darbo dienomis.

Kiekvienam yra svarbus darbo užmokestis. Tai darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimo reikalas. Naujame Darbo kodekse tik skurdžiai užsimenama, kad minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Tai labiau deklaratyvi nuostata, kurios ankstesniame įstatyme nebuvo. Užtat valstybės tarnautojo atlyginimas užtikrintai sureglamentuotas iki smulkiausių detalių, kuriose gali pasiklysti net diplomuotas matematikas. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą (3 procentai už kiekvienus metus, bet negali viršyti 30 procentų pareiginės algos), priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją( negali viršyti 50 procentų pareiginės algos), priemokos (negali viršyti 60 procentų pareiginės algos) ir vienkartinės išmokos. Tokia neaiški ir gremėzdiška darbo užmokesčio skaičiavimo sistema uždarai valstybės tarnybai labai naudinga. Kas ten sugebės išsiaiškinti, kiek ir kuris valdininkas uždirba su visais priedais, priemokomis ir išmokomis.

Darbuotojų atleidimas ir išmokos yra labai jautri tema, sukėlusi daug ginčų ir aistrų svarstant naująjį Darbo kodeksą. Čia ir vėl į vienus vartus valstybės tarnų naudai. Naujai įsigaliojęs kodeksas numato atleidimą darbdavio valia. Darbuotojas įspėjamas prieš tris dienas, tačiau darbdavys privalo gerokai pakratyti kišenę – sumokėti atleidžiamam darbuotojui ne mažesnę kaip 6 VDU išmoką. Sutrumpinti įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: prieš 2 savaites, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, prieš 1 mėn., jei buvo dirbta virš 1 metų. Sumažintos išeitinės išmokos. Jeigu dirbo trumpiau, nei metus - 0,5 VDU, jeigu daugiau kaip metus – sumokama 2 VDU išmoka. Papildomai darbuotojui mokamos išmokos iš ilgalaikio darbo išmokų fondo. Atitinkamai už 5 metų stažą – 1 VDU, 10 metų – 2 VDU, 20 – 3 VDU. Aišku, jeigu dirbai toje pačioje darbovietėje be pertraukų.

Valstybės tarnautojo taip lengvai neatleisi. Susiklostė praktika, kad norint priimti naują žmogų į valstybės tarnybą, lengviau yra įkurti naują etatą, negu atleisti esamą valstybės tarnautoją. Dėl šios priežasties nuolatos didėja valstybės tarnautojų skaičius. Įstatymas numato, kad jeigu likviduojama ar reorganizuojama valstybinė įstaiga, valstybės tarnautojas turi teisę būti perkeliamas į kitą to paties lygio ir kategorijos pareigybę, o jeigu tokios nėra, gavus jo paties sutikimą, gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas. Jeigu per 6 mėnesius neatsiranda laisvų pareigų arba atsisakoma eiti žemesnes pareigas, žmogus praranda valstybės tarnautojo statusą ir jam, atsižvelgiant į tarnybos stažą, yra išmokama kompensacija. Valstybės tarnautojas apie pokyčius jo gyvenime turi būti įspėjamas ne mažiau, kaip prieš 2 mėn., jeigu augina mažamečius vaikus – prieš 4 mėn. Dorai atitarnavai valstybei mažiau kaip 5 metus, gausi 2 mėn savo vidutinio darbo užmokesčio išmoką, nuo 5 iki 10 –gausi 3 mėn. išmoką, nuo 10 iki 20 metų atvargai – priklauso 4 vidutiniai atlyginimai, virš 20 metų – 6.

Lankstūs ir naujoviški darbo santykiai atėjo į Lietuvą. Deja, jie neužsuko į tuos kabinetus, kuriuose buvo kuriami. Paini ir atgyvenusi darbo santykių sistema valstybės tarnyboje primena saugų ir ramų rezervatą, kurio nepalietė laikas. Neįsivaizduoju šiuolaikiškos ir dinamiškos valstybės be radikaliai atnaujinto valstybės valdymo. Pats laikas visiems nustatyti vienodas darbo sąlygas ir žaidimo taisykles, nepaisant kokį darbą jie dirbtų.