Statybos, teritorijų planavimas visuomenei ne tokios aktualios temos, bet ekonomikai – labai, ir panašu, kad toje srityje daromi labai blogi sprendimai, kurie ir toliau nepadės valstybei judėti į priekį.
Balandžio pabaigoje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kolege, Seimo nare „valstiete“ Virginija Vingriene įregistravo Dirvožemio įstatymo projektą, kuris be visų gerų dalykų grasina statybas ir teritorijų planavimą paversti brangiu chaosu.
Neginčysiu pačio įstatymo reikalingumo: dirvožemio apsauga ES daug kur reguliuojama įstatymu, nieko čia naujo. Tai reikalinga ir svarbu žemės ūkiui ir aplinkai, bet velnias, kaip visada slypi detalėse. Pasirodo, kad garbūs Seimo nariai sugalvojo, kad statybos ant derlingo dirvožemio visai turėtų būti uždraustos! Iki kokių absurdų galima prieiti, kai žmonės bando reguliuoti sritį, kurios visiškai neišmano: greičiausiai nei karto patiems nėra tekę derinti nei vieno statybos leidimo ar projekto.
Paskaitykite minėtą įstatymą, nustebsite, kaip viskas turėtų atrodyti: vadinasi reikės kažkurią valstybinę įstaigą įpareigoti įvertinti visos Lietuvos dirvožemio našumą, kiekviename konkrečiame plote arba pirkti tokias paslaugas iš šalies (konkursai, pinigai, laikas). Akivaizdu, kad visos Lietuvos ištirti vienu metu neįmanoma ir nereikalinga, todėl dirvožemio kokybė greičiausiai bus nustatinėjama, kai konkrečioje vietoje gyventojas sugalvos statyti namą. Jau šioje vietoje bus gaištamas papildomas laikas ir mėtomi pinigai nustatyti tai vertei.
Toliau dar gražiau: jeigu jums pasiseks ir dirvožemis nebus labai derlingas arba tiesiog pateksite į kelias įstatyme numatytas išimtis – tai dar nieko nereikš. Prieš statydami vis tiek turėsite gražiai nukasti dirvožemį ir būtinai jį panaudoti žemės ūkyje ar aplinkai pagerinti. Jeigu ūkio neturite, ką gi, reikės su aplinkosaugininkais derinti, kokiam plote tas dirvožemis iš jūsų keliasdešimt kv. metrų namo ploto bus naudingiausias gamtai: juk nebus galima pačiam paimti ir išpilti jį kur nori..
Lyg būtų to negana, jūs dar turėsite ir valstybei kompensaciją sumokėti, kad drįsote šitaip „nevalstietiškai“, neefektyviai ir neekologiškai pasielgti statydamas namą (kad ir pasyvų). Kokio bus ji dydžio? Niekas nežino. Gal keli šimtai eurų, gal tik kelios dešimtys. Bala nematė, galima būtų pagalvoti, statant namą keliasdešimt eurų ten ar ten nieko iš esmės nekeičia, bet pagalvokit kiek kainuos valstybei šio mokesčio administravimas. Greičiausiai viskas atsieis daug daugiau nei gaunama nauda iš to vieno ar dviejų arų dirvožemio.
Suprantu, kad reikia reguliuoti dirvožemio taršą ir kovoti su jo erozija, bet, mielieji, gal pradėkite nuo jūsų lyderio trąšų verslo? Trąšos, netinkamas vandens naudojimas (dirvožemio nuplovimas) ir kiti dalykai tikrai daro žalą iš esmės, o ne vienas kitas aras, kurį užims žmogaus namas. Iki kokio absurdo dar galime eiti toliau? Apmokestinti namo užimamą tūrį, nes jis neleidžia vėjui laisvai laukais lėkti?
Tuo metu Aplinkos ministerija, kuri turėtų daryti viską, kad statybų ir teritorijų planavimo procesai šalyje vyktų kuo sklandžiau ir skaidriau imasi panašios taktikos. Neseniai ministerijoje vykusiame teisininkų, ir nevyriausybinių, su statybomis, architektūra ir pan. veiklomis susijusių, organizacijų susitikime, ministerija pristatė savo būsimus darbus, kurių pagrindinis akcentas: trūksta kontrolės, per daug laisvių, visi vagys ir „žulikai“. Jei tokiu požiūriu vadovaujamasi žiūrint į savo šalies gyventojus ir verslą – nieko geriau ir negali sugalvoti, kaip tik dar labiau smaugti, stabdyti, drausti ir bausti.
Kai teko pareiga eiti aplinkos ministro pareigas, dariau viską, kad teritorijų planavimas, statybų derinimo laikas ir biurokratinės kliūtys mažėtų, kad savivaldybės kuo paprasčiau ir lengviau galėtų pritraukti investicijas pas save, padarėme su komanda sprendimus, kad savivaldybės negalėtų taip smarkiai piktnaudžiauti savo galia, kad negalėtų stabdyti tų statybų, kurios nepatinka politikų draugams ir pan. Lygiagrečiai stiprinome kontrolę, apmokestinome nelegalias tvoras, daugelis jų patys ėmė jas griauti, bet niekuomet nebuvo tikslo visiškai užsmaugti žmones ir verslą.
Dirvožemio įstatymas suveiks priešingai: neapsimeskime, kad savivaldybėse dirba vien sąžiningi veikėjai – yra visokių. Šis įstatymas jiems leis dar labiau piktnaudžiauti, reketuoti verslą, stabdyti statybas, nes dirvožemio vertinimas galės „netyčia“ užtrukti ilgiau negu paprastai arba mistinė žala Lietuvos žemei pasirodys milijoninės vertės.
Pritariu, kad reikia kontrolės, pritariu, kad reikia didinti baudas už nelegalias statybas, tačiau lygiagrečiai sąžiningiems gyventojams ir verslui turi būti sudaromos sąlygos greičiau ir sklandžiau tvarkyti statybos reikalus, o savivaldybėms turi būti sudaromos sąlygos kuo lengviau pritraukti investicijas pas save. Nejaugi toks paprastas požiūris yra taip sunkiai suvokiamas dabartinės valdžios galvose?
Vienas bičiulis, dirbantis statybų sektoriuje, labai gerai apibūdino dabartinę situaciją ir verslo požiūrį: „reikės kaip nors ištverti šiuos ketverius metus“. Vat taip ir gyvensim: kaip nors kentėsim. Lauksim kelerius metus investicijų, kurios čia neskubės, o dalis gyventojų net ir nelauks: toliau sėkmingai emigruos. Bet svarbiausia – keli papildomi kvadratiniai metrai labai derlingo dirvožemio bus išsaugoti...