Vigilijus Jukna. Kiek tiltų turi griūti, kad finansavimas keliams būtų padidintas?

Kėdainiuose įgriuvo pagrindinis tiltas, vedantis į miestą, Kaune Kleboniškio tilto turėklai nuvirto, uždaromas tiltas per Dubysą. Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti. Kol kas apsieita be avarijų ar aukų. Kol kas. Apie 40 proc. asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių – neatitinka keliamų reikalavimų. Skaičiuojama, kad blogos būklės yra 73 tiltai ir viadukai. Šalyje yra apie 40 tūkst. kilometrų žvyrkelių, kuriais kiekvieną dieną tenka važiuoti vaikams į mokyklas, o suaugusiesiems – į savo darbo vietas. Tarp didmiesčių ir miestelių nėra tinkamos infrastruktūros, kuri leistų užtikrinti gerą susisiekimą. Bet valdantiesiems toli iki tokių žemiškų problemų kaip šalies kelių infrastruktūra.

Kuo toliau, tuo labiau kelių būklė šalyje prastėja, o finansavimo nėra. Tačiau nei valdantieji, nei susisiekimo ministras problemos nemato. Važinėjome duobėtais keliais, pavažinėsime dar. Jeigu anksčiau vairuotojai vengdavo Lenkijos dėl prastos kelių būklės, dabar jie mieliau nevažiuotų per Lietuvą. O juk mes norime pritraukti investicijų. Dar nepamirškime Lietuvos geopolitinės padėties, ar galime sau leisti prastus kelius?

Kuo toliau, tuo labiau kelių priežiūra brangsta, tačiau finansavimo didinti niekas neplanuoja. O juk geri keliai – tai ne tik infrastruktūra, tai mūsų visų saugumas. Tačiau Lietuvoje vyksta kažkokie nacionaliniai kelių tvarkymo ypatumai: mėginama juos suremontuoti, pavyzdžiui apribojant judėjimą ar sumažinant sunkiasvorio transporto intensyvumą. Mažiau automobilių važiuos, tiltas dar metus kitus pakabės. Tik nuo to nei tiltų, nei kelių būklė tikrai niekaip nepagerėja.

Apskritai susidaro įspūdis, kad valdantiesiems situacija šiek tiek toliau už Vilniaus nelabai įdomi. Paštai uždaromi, regionuose paslaugos tampa vis prasčiau prieinamos, mokyklos pertvarkomos – čia tas fasadinis pavadinimas, iš tikrųjų jas uždaro, o atsižvelgus į tendencijas, panašu, kad tuoj neliks ir gerų kelių. Bet susiekimo ministras finansavimo taisyklių keisti neketina. O kam, juk viskas gerai.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) projekte 2023 metams keliams numatyta suma yra tokia pati, kaip ir 2022 metams – 543,1 mln. eurų, o 2024 ir 2025 metais – jau 521,9 mln. eurų. Iš jų vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti 2023 metais planuojama skirti 179,2 mln. eurų, 2024 ir 2025 metais – po 172,2 mln. eurų. Atsižvelgus į 20 procentų, beje, vis dar vieną didžiausių Europoje, infliaciją ir į pabrangusias statybines medžiagas, realios lėšos kelių tvarkymui nuosekliai mažėja.

Keliai – tai valstybės turtas, kuris vertinamas daugiau nei 2,5 mlrd.eurų, o kiek jam skiriama lėšų? Ar normalu ne tik neskirti tinkamo finansavimo, bet ir nustekenti tai, kas yra? Savivaldybės pačios tvarkosi, kiek gali, negaudamos tinkamo finansavimo. Jau tapo įprasta, kad savivalda tvarkosi savarankiškai, nes Vyriausybė ir ministerijos nesugeba rasti sprendimų.

Keliai – tai viena iš kritinių šalies infrastruktūrų, todėl jai turi būti skiriamas deramas dėmesys ir finansavimas, o ne nuolatiniai atsikalbinėjimai. Tai vienas tiltas prastos būklės, tai kelias duobėtas, nepravažiuojamas, o pinigų vis neužtenka. Kas turi dar įvykti, kad valdančiųjų darbotvarkėje keliams ir infrastruktūrai atsirastų vietos?