Kitų metų valstybės biudžeto pajamoms augant 2 mlrd. eurų, karštas noras kelis papildomus milijonus eurų surinkti už gyventojų nekilnojamąjį turtą atrodė prastai. Juos, beje, būtų galima ir taip nesunkiai surinkti apmokestinus komercinį religinių bendrijų valdomą turtą. Tokį siūlymą aš, beje, esu pateikęs Seimui.
Papildomi 2 mlrd. eurų svarbioms išlaidoms finansuoti, atsirandantys ir dėl taršos mokesčių padidinimo, lemia, kad perskirstymo dalis per vienus metus padidės nuo 32,1 iki 33 proc. 2015 m. šis rodiklis buvo 29,3. Girdžiu, kad čia vis tiek labai mažai, nes Europos Sąjungos (ES) valstybėse šis rodiklis pasiekė 41,2 proc., o išsivysčiusių šalių klube, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), šis rodiklis siekia 34,1 proc. Čia svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų.
Pirmiausia, ar biudžeto perskirstymas turėtų (pa)didėti ir Lietuvoje?
Procentas, parodantis, kiek šalis surenka iš mokesčių mokėtojų ir perskirsto, yra išvestinis rodiklis. Planinėje ekonomikoje jis labai aukštas, Airijoje, pasiekusioje aukštą gerovės lygį ir istoriškai esančioje ribotos valdžios paradigmoje, jis tesiekia 21,7 proc.
Bet vien iš šešėlio Lietuva galėtų ištraukti šimtus milijonų eurų. Nusiraškant obuolius nuo žemai kabančių šakų procentas paaugtų.
Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis (skirtumas tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų bei faktinių įplaukų) yra beveik 800 mln. eurų. Blogesnis nei šis 14,5 proc. rodiklis yra tik Rumunijoje, Bulgarijoje, Maltoje. Estijoje PVM atotrūkis 2021 m. sudarė vos 1,4 proc., Latvijoje – 7,3 proc.
Tai reiškia, kad estai per metus tada prarado 40 mln. eurų, latviai – 225 mln. eurų (palyginkime su Lietuvos prarastais 800 mln.!). Kitąmet Lietuvoje planuojama surinkti 6,6 mlrd. eurų PVM – jeigu sumažintume PVM atotrūkį bent iki latviško 7 proc. lygio, į biudžetą papildomai galėtume pritraukti iki 400 mln. eurų.
Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis, Lietuvoje kontrabandinių cigarečių dalis siekia iki 25 proc. Taigi, kas ketvirta cigaretė yra kontrabandinė. KPMG teigimu, dėl šešėlio rūkaluose Lietuva netenka 80 mln. eurų kasmet. Geresnis rezultatas čia tikrai įmanomas žiūrint į Latvijos ir Lenkijos pavyzdžius, dėl to inicijavau Biudžeto ir finansų komiteto klausimą šia tema.
Tai tik keletas ryškių pavyzdžių. Patvarkę šešėlį iki įmanomo mažiausio ar bent kaimyninių šalių lygio, mes EBPO vidurkį pagal biudžeto perskirtymo rodiklį ne tik pasiektume, bet ir pralenktume.
Antra, ar galime efektyviau tvarkytis su išlaidomis?
Akivaizdu, kad taip. 4,8 proc. nuo BVP siekiančios valstybės išlaidos švietimui atitinka vidurkį, bet iššūkiai tą vidurkį viršija. Tai – geriausias pavyzdys, parodantis, kad turint skylėtą rėtį, kurio bent keletas valdžių iš eilės nesistengė užlopyti, pilk pinigų nepylęs – daug prateka.
Efektyviau tvarkytis su išlaidomis privalome. Dėl to gaila, kad argumentų negirdintys kolegos ilgai lauktą ligonių kasų reformą ramiais veidais paliko pavasario sesijai. Sveikatoje netvarkos yra taip pat daug, o svarbių reformų marinuoti nėra laiko.
Trečia, o iki kiek reikėtų biudžeto perskirstymą (pa)didinti?
Matome nemažai spekuliacijos, sakant, kad, pavyzdžiui, apgraibomis parengta mokesčių reforma labai imtųsi tai spręsti. Tai manipuliacijos – likusių, nepriimtų mokesčių įstatymų fiskalinis poveikis valstybės biudžetui yra minus 202 mln. eurų ir keliolika mln. pliuso iš NT mokesčio.
EBPO tyrimai atskleidžia, kad nuo 1995-ųjų pajamų perskirstymas mažėjo ir daugumoje EBPO valstybių atskirai paėmus, mažėjo ir bendras perskirstymo vidurkis. Šiaurės šalyse šios tendencijos buvo labai ryškios. Iš esmės dėl globalizacijos šalių konkurencija mokesčių srityje gerokai padidėjo.
Lietuvos ekonominis klimatas labai veikiamas karo mūsų pašonėje. Mes turime būti greitesni, našesni ir profesionalesni už konkurentus. Mums reikia padaryti taip, kad mokesčių sistema, visų pirma, būtų aiški, paprasta ir stabili. Orientuoti visus pokyčius būtent į tai. Jei taip sugebėsime padaryti, tai visi čia išvardyti klausimai ims dar greitesniu būdu spręstis.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.