Vytis Turonis. Ar greitieji traukiniai aplenks Šiaulius?

Europos Sąjungos taryba priėmė sprendimą, kad Klaipėda turi būti įjungta į greitųjų traukinių tinklą Lietuvoje. Matant, kad šiuo metu mes neturime ne tik paties tinklo, bet ir girdime nemažai niūrių žinių apie sunkumus, susijusius su „Rail Baltica“ įgyvendinimu, atšaka į Klaipėdą atrodo labai tolima svajonė. Veikiausiai tokia ir yra. Nuo idėjos iki fizinio jos įgyvendinimo yra tolimas kelias. Visgi dalis kritiškai svarbių klausimų, pavyzdžiui, kuria iš trijų pasiūlytų koncepcijų reiktų vadovautis, tikėtina, spręsis jau kitoje Seimo kadencijoje. Reikšmingų sprendimų priėmimui artėjant, nerimą kelia Laisvės partijos deleguoto ministro Mariaus Skuodžio siūlymai antrą kartą Šiaulių didmiestį ir Šiaurės Lietuvą palikti greitųjų traukinių tinklo užribyje.

Trys galimos koncepcijos

Šiuo metu yra siūlomos trys skirtingos koncepcijos: 1) per Šiaulius, 2) nuo Kauno per Tauragę ar Pagėgius, 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę. Pasak Laisvės partijos deleguoto ministro Mariaus Skuodžio, tikslingiausia būtų rinktis kažkurią iš pietinių trasų, nes Šiauliai ir taip turi susisiekimą traukiniais. Iš pirmo žvilgsnio toks argumentas atrodo turintis racijos – rūpintis Pietų Lietuva tikrai reikia. Tačiau Šiaurės Lietuvai tokie Mariaus Skuodžio žodžiai reiškia ne ką kita, o palikimą greitųjų traukinių tinklo, tad ir ateities susisiekimo, užribyje. Mano vertinimu, tokia pozicija turi nemažai trūkumų. Pristatysiu savo argumentus jūsų teismui.

Be Šiaurės Lietuvos nėra regionų politikos

Lietuvos regionų politika įmanoma tik tuomet, jeigu pagrindiniuose regionų centruose turėsime stiprius ekonominius centrus, aplink kuriuos vystysis ir mažesnės gyvenvietės. Šiaurės Lietuvos centras yra Šiauliai. Be Šiaulių neturime Šiaurės Lietuvos. Be jos neturime ir Lietuvos regionų politikos. Todėl džiugu matyti, kad Šiauliai, kadaise rizikavę prarasti didmiesčio statusą, šiandien yra tarp sparčiausiai augančių šalies miestų. Vis dėlto turime pripažinti ir kitą medalio pusę.

Didelė dalis šio augimo yra susijusi su įvairaus tipo migracija. Taip į savo gimtąjį miestą grįžta dalis lietuvių emigrantų, bet ne tik jie. Šiauliuose gausu pabėgėlių iš Ukrainos, taip pat mieste daug įvairių „stanų“ gyventojų ir net indų. Kadaise tūlo šiauliečio akiai indai buvo egzotika, šiandien situacija iš esmės pasikeitusi, nes nemažai jų bei kitų užsieniečių yra atvykę dirbti tolimojo reiso sunkvežimių vairuotojais.

Kyla natūralus noras klausti: kiek šie žmonės yra realūs miesto gyventojai, o kiek – epizodiniai svečiai? Kiek jų liks po to, kai į Europą sugrįš ramūs laikai? Šie klausimai perša mintį, kad Šiaulių miestui, o per jį ir visai Šiaurės Lietuvai, yra reikalingi tvaresni sprendimai. Tokie sprendimai didele dalimi susiję su ekonomika ir investicijomis į infrastruktūrą. Viena geriausių investicijų į Šiaurės Lietuvą būtų jos integracija į greitųjų traukinių tinklą. Kitu atveju Šiauliai rizikuoja ne tik likti su lėtais traukiniais, bet ir santykinai menku jų skaičiumi. Daugelis žmonių, kurie rinksis keliones, pirmiausia rinksis greituosius traukinius. Taigi Šiaulių virtimas susisiekimo autsaideriu kelia riziką Šiaurės Lietuvos regiono plėtrai.

Ekonominiai argumentai už Šiaulius

Į greituosius traukinius Šiauliuose galima žvelgti ir per ekonominę prizmę. Šioje vietoje yra du labai paprasti, bet aiškūs argumentai. Pirmasis yra projekto kaštai. Deja, šiandien mes neturime konkrečių skaičiavimų, kiek kainuos Klaipėdos integravimas į greitųjų traukinių mazgą, tad kalbėti konkrečiais skaičiais sudėtinga.

Tačiau logika sako, kad kuo daugiau jau esamos geležinkeliams skirtos infrastruktūros bus galima panaudoti, tuo pigiau kainuos projektas. Jokia paslaptis, kad šiandien Vilnius su Klaipėda yra sujungtas traukiniu, kuris važiuoja per Šiaulius, Jonavą, Kėdainius, Radviliškį ir kitus rajonų centrus.

Taigi kelias iš esmės jau yra. Žinoma, ne visai toks, kokio reikia, bet pietinės alternatyvos kelio iš esmės neturi. Vadinasi, valstybės reikmėms reikėtų paimti daugiau žemių, o tai įprastai virsta teisiniais ginčais ir nemažomis išlaidomis. Antrasis argumentas yra tai, kad Šiaulius kertantys greitųjų traukinių maršrutai pasižymėtų didesniais keleivių srautais. Šiose teritorijose gyvena daugiau gyventojų, tad ir keleivių būtų daugiau.

Be to, tokiu būdu būtų pasiekiamas ne tik ekonominis efektas, kai didesni keleivių srautai perka daugiau bilietų ir taip labiau prisideda prie sukurtos infrastruktūros ir teikiamų paslaugų išlaikymo bei apmokėjimo, bet ir reikštų mažesnį CO^₂ išmetimą. Šis aspektas ypač svarbus, kai supranti, kad elektra varomų greitųjų traukinių plėtra yra vienas iš Žaliojo kurso instrumentų, kuriais bandoma kovoti su klimato kaita.

Gynybiniai poreikiai

Traukinių kelių plėtra yra darni logistikos dalis. Kaip sako karo teoretikai, o neretai ir praktikai, gera logistika laimi karus. Šiauliai gynybiniu požiūriu yra itin svarbus miestas ne tik dėl NATO oro pajėgų, bet ir dėl dar šią liepą atidaryto karinio miestelio. Dar daugiau – šalia Šiaulių glaudžiasi Radviliškio oro gynybos batalionas. Be to, visiškai neseniai buvo pasirašyta 150 mln. eurų dydžio sutartis tarp Lietuvos Vyriausybės ir bendrovės „Rheinmetall“. Šios investicijos ne tik paspartins Radviliškio rajono plėtrą, atgaivins Baisogalos miestelį, bet ir didins mūsų saugumą. Mano vertinimu, jeigu Šiaurės Lietuvą pasieks greitieji traukiniai, tai bus galima efektyviau išnaudoti ir jos gynybinį potencialą dienos X atėjimo atveju.

Vietoje išvadų

Svajoju apie Lietuvą, kurioje bent apskričių centrai būtų sujungti autostradomis ir greitaisiais traukiniais. Tokia Lietuva pasižymėtų ne tik mažesniais netolygumais, bet ir didesnėmis galimybėmis. Vilniuje drastiškai augant nekilnojamojo turto kainoms, mažėjant būstų dydžiui, strategiškai efektyvių regionų formavimas suteikia alternatyvą vidurinei klasei gyventi regionuose erdvesniuose būstuose. Vidurinė klasė yra mūsų valstybingumo ir tautos išlikimo pamatas. Todėl privalome ja rūpintis, įskaitant ir regionų stiprinimą per kokybiško susisiekimo kūrimą. Šiauliai neabejotinai yra verti ir turi vaidinti savo vaidmenį šioje regionų plėtroje, bet tai priklausys ir nuo to, ar suteiksime jiems šansą.