Kuo svarbūs greitieji traukiniai Klaipėdai ir Europai?
Europos Sąjunga ėmėsi iš esmės gero tikslo – kovos su klimato kaita. Vis dėlto, veiksmas yra geras tik tuomet, kai tinkamai pasirenkamas tiek tikslas, tiek ir priemonės, kuriomis jo bus siekiama. Tai galioja tiek mūsų kasdieniams pasirinkimams, tiek ir ES strateginiams sprendimams.
Noras išsaugoti planetą savaime tikrai negali būti laikomas blogu reiškiniu, tačiau kai kurios kovos priemonės, kaip neseniai parodė buvusio Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghio ataskaita, mažina ES konkurencingumą ir Senąjį žemyną grasina paversti trečiuoju pasauliu, kai lyginame jį su JAV bei Azija. Vis tik kai kurie kovos su klimato kaita įrankiai yra neabejotinai pozityvūs.
Tokiu įrankiu galima įvardyti ekologiškus greituosius traukinius, kurie apsaugo mus nuo nereikalingų CO2 emisijų ne tik nemažindami, bet ir didindami mūsų konkurencingumą. Tai galioja ir Klaipėdai. Šiandien trumpiausia kelionė traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą trunka 4 val 8 min., o integravus uostamiestį į greitųjų traukinių tinklą planuojama, kad kelionė truks trumpiau nei 2 valandas. Tas pats pasakytina ir apie krovinius. Spartesnis greitis paskatins keleivius dažniau rinktis traukinius, o išaugęs jų skaičius skatins paleisti daugiau traukinių. Visa tai artins Vilnių ir Klaipėdą bei didins šalies konkurencingumą.
Trečiasis prioritetas
ES susisiekimo ministrų tarybos sprendimas priimtas, Lietuvos interesas įgyvendinti projektą yra, tad kyla klausimas: kokia prasmė kalbėti apie rizikas projektui? Ar jų apskritai esama? Deja, šiandien jos realiai egzistuoja. Kad ir kokios didelės būtų mano simpatijos Klaipėdos prijungimo prie greitųjų traukinių tinklo idėjai, negaliu nematyti fakto, kad šiandien esama didesnių prioritetų. Pirmas prioritetas yra pagrindinė „Rail Baltica“ vėžė, sujungsianti Kauną su Lenkija ir Latvija. Antras prioritetas yra „Rail Baltica“ atšaka nuo Vilniaus iki Kauno. Trečias prioritetas yra Klaipėdos prijungimas prie greitųjų traukinių tinklo. Nebus įmanoma greitaisiais traukiniais sujungti Klaipėdos su Vilniumi, jeigu pastarojo nepasieks greitieji traukiniai.
„Rail Baltica“ projektui kylančios rizikos
Šiuo metu „Rail Baltica“ projektui yra kilę rizikų. Pats projektas pabrango daugiau nei keturis kartus, žinoma, tam įtakos turėjo tiek didžiulė infliacija, tiek ir jo trukmė. Pasak birželio mėnesį paviešinto Valstybės kontrolės tyrimo, vien Lietuvoje projekto įgyvendinimui papildomai reikės apie 8,7 mlrd. eurų, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 7,6 mlrd. ir 2,7 mlrd. eurų. Geležinkelio statybų užbaigimas taip pat vėluoja mažiausiai penkerius metus. Laimei, šias sumas galima sumažinti atsisakius dalies neprioritetinių darbų, pavyzdžiui, nestatyti naujų geležinkelio stočių. Deja, problemos čia nesibaigia. Kyla rizika, susijusi su nauju ES finansavimo laikotarpiu, kuris prasidės 2028 m. Iki šiol galiojo praktika, kad pirmaisiais naujo finansavimo laikotarpio metais dotacijų projektams neskiriama. Vadinasi, reikalingiems darbams 2028 metais gali trūkti lėšų.
Politinės valios klausimas
Visa tai suponuoja, kad kritiškai svarbi bus politinė valia. Ar turėsime lyderių, kurie sieks kuo sklandžiau užtikrinti „Rail Baltica“ finansavimą? Ar naujasis Seimas ir Vyriausybė bus įsipareigoję skirti reikiamą finansavimą greitiesiems traukiniams, jeigu strigs ES finansavimas? Galų gale, ar Klaipėdos ir Vilniaus sujungimas greitaisiais traukiniais bus matomas prioritetu, jeigu „Rail Baltica“ išbrangs drastiškai? Tai klausimai, į kuriuos šiandien atsakyti sunku. Dar negirdėjau debatų, kuriuose jie būtų keliami. Vis dėlto, mūsų politinių lyderių atsakymai į šiuos klausimus gali būti itin reikšmingi jau kitoje kadencijoje.