Jų „vertybine“ paskelbta politika neturėjo turinio, nes beveik jokia vertybė, išskyrus LGBT išsikeltus politinius uždavinius, kurie, G. Landsbergio žodžiais, savo svarba prilygsta Kovo 11-osios aktui, nebuvo įvardyta kaip siekinys ar svarbus orientyras. Tas neaiškios krypties politikos pavadinimas vertybine turėjo vienintelį tikslą – nusavinti sąvoką „vertybės“ ir sutapatinti ją su vienos partijos vardu. Lygiai kaip nutiko su meile Tėvynei ir patriotizmu, kurie jau anksčiau buvo privatizuoti Tėvynės Sąjunga pasivadinusios partijos. Beje, panašiai pasielgė ir Laisvės partija, nusavinusi laisvę, kurią sutapatino su savo partine ideologija.
Atrodytų, kas tie žodžiai? Ypač tokioje aplinkoje, kur beveik niekas – nei kalbėtojai, nei tie, į kuriuos jie kreipiasi – jau nebepaiso, kas ką pasakė. O jeigu trumpai ir supaiso, tai kitą dieną pamiršta. Nes viešoji erdvė be jokios sąžinės yra prišnekėta bet ko ir gausiai.
Tačiau vertybinę politiką buvo siekiama įkalti į lietuvių galvas kaip kažką labai reikšmingo ir būdingo tik vienai grupei žmonių – TS-LKD ir jos rėmėjams. Iki šiol. Nes priešrinkiminėse kovose apie vertybinę politiką nebesigirdi. O ir tą vertybiškumą atstovaujančio veido, vardu Gabrielius Landsbergis, beveik nesimato.
Kad tuščiavidurė vertybinė politika patyrė fiasko, nė kiek negaila. Tą buvo galima nuspėti. Gaila tik, kad gražus lietuviškas žodis „vertybė“, kuris daugeliui žmonių turi prasmę, buvo nuvertintas ir išstatytas pajuokai.
Žodžių bei sąvokų devalvacija, išnaudojant juos kaip priedangą, yra ne šiaip vaikiškas žaidimas, į kurį galima numoti ranka. Kai iš žmogaus atimami įrankiai įvardinti ar apibudinti tai, kas jam svarbu, arba kai žodžiai, kuriais jam svarbūs dalykai išreiškiami, yra suniekinti ar nudrengti, prarandama kryptis. Tuo pačiu naikinama galimybė įvardyti tai, kas svarbu, ir dalytis su kitais.
Todėl žodžio „vertybė“ naikinimas pavertus tai vertybinės politikos sinonimu yra akiplėšiška vagystė sąvokos, reikšmingos kiekvienam.
Kas beatsimena žodį dvasingumas? Sovietai jį naikino skelbdami, kad toks dalykas neegzistuoja. Nepavyko! Rezultatas buvo atvirkščias – dvasingumas skleidėsi įgaudamas papildomų reikšmių ir tapo žodžiu, apibudinančiu asmenis, kurie nepasidavė sovietiniam suniveliavimui. Bet sovietinę santvarką nušlavusi nepriklausomybė nušlavė ir tai santvarkai širdyje besipriešinusių vidinės atsparos ramstį. Kada viešojoje erdvėje paskutinį kartą girdėjote kalbant apie dvasingumą?
Žodžiai nėra tik deklaracija. Jie turi galią prikelti, parodyti kelią. Pavyzdžiui – Sąjūdžio žodžiai! Pats žodis sąjūdis turėjo pažadinantį užtaisą! Tačiau žodžiai ne tik prikelia, jie turi galią ir gniaužti bei naikinti, ypač, kai yra vartojami kaip politinės veidmainystės priedanga.
Lietuviškas „Terminų žodynas“ sako, kad „vertybės yra specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei“.
Pats laikas nugremžti vertybinės politikos apnašas ir pažvelgti į vertybes tradicine prasme, kaip į tam tikrą žmones telkiantį ir juos siejantį pamatą, pajėgų suteikti kiekvienam individui apytikres gaires, dėl ko verta stengtis, kas svarbu gyvenime.
Ar šeima yra tai, dėl ko verta stengtis? Ar sąžiningumas yra vertybė? Ar tiesos sakymas – vertybė? Ar morali laikysena – vertybė? Ar pats žmogus, net jei jis nuslydo ant žemiausio visuomenės laiptelio, yra vertybė?
Kiekvienas žmogus kada nors gyvenime savo veiksmais bei elgesiu vienaip ar kitaip atsako į šiuos klausimus. Bet reikia jų nepamiršti, kad ir kokie nepatogūs jie būtų. Nes kai klausimų nebelieka, nebereikia ir atsakymų. Užtenka grimasų. Ir nesvarbu, ar tos grimasos yra politiškai vertybiškos, ar vertybiškai politiškos. Jokio skirtumo!
Būkim akyli. Ypač tada, kai partijomis pasivadinusios žmonių grupės siekia nusavinti tai, kas visiems brangu. Ar tai būtų patriotizmas, ar laisvė. Arba tiesa ar taika. Arba žmogiškumas. Tai, kas svarbu ir vertinga daugeliui, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, išsilavinimo, pajamų, pasiekimų, tautybės, orientacijų ar lytinės tapatybės.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.