Teoriškai taikos derybos visad geriau nei karas. Bet žinant mafiją, kuri valdo Rusiją, ir žinant ankstesnes Kremliaus mafijas, derybos su Rusija dabar – toks pat oksimoronas kaip Uspaskicho ir Puidoko „taikos koalicija“.
Kaip uspaskichai, puidokai, vaitkai ir tomaševskiai visomis iš nuolankumo rusų banditams tirtančiomis savo ląstelėmis stato už Ukrainos kapituliaciją, taip ir Ukrainos derybos su Rusija dabar galėtų vykti tik dėl Ukrainos kapituliacijos sąlygų.
Vakarai stumia Ukrainą į separatinę taiką. Kuri įteisintų visų užgrobtų Ukrainos teritorijų ir jų išteklių atidavimą Rusijai. Ir tai dar klausimas, ar Rusijai to užtektų. Matydama Vakarų ištežimą Rusija neabejotinai pareikalaus Ukrainos nuginklavimo.
Apskritai, kodėl Rusijos mafija turėtų dabar derėtis dėl taikos? Rusams reikia ne Donbaso ar Zaporižės. Jai reikia Kyjivo ir Lvivo, t.y. visos Ukrainos kontrolės. O rusofašistų fuhreriui atrodo, kad viskas, tegu ir lėtai, bet pagal planą.
Rusija sunkiai, bet slenka į Vakarus. Sulyginusi su žeme užėmė tokius miestus kaip Severodoneckas, Lysyčanskas, Soledaras, Bachmutas, Avdijivka, Vuhledaras, o netrukus gali užimti Troicką ir Pokrovską.
Teoriškai taikos derybos visad geriau nei karas. Bet žinant mafiją, kuri valdo Rusiją, ir žinant ankstesnes Kremliaus mafijas, derybos su Rusija dabar – toks pat oksimoronas kaip Uspaskicho ir Puidoko „taikos koalicija“.
Priversti realiai derėtis Rusiją buvo galima tik jei JAV ir kitos Vakarų šalys nebūtų ginklų tiekimo Ukrainai pavertusios stiklinės pripildymo arbatiniu šaukšteliu varžybomis.
Jei Ukraina būtų laiku gavusi vidutinio nuotolio raketų ir F-16 naikintuvų, jei Amerika nebūtų veidmainiškai uždraudusi vakarietiškais ginklais smogti į karinius taikinius Rusijoje, tai būtų privertę rusus perkelti karines oro bazes toliau kaip už 300 km nuo fronto.
Rusams būtų išmušti iltiniai karo dantys. Visi lėti rusų laimėjimai (Vuhledaro lemtis tai patvirtino) pasiekti tik dėl akivaizdžios persvaros ore, kuriai Ukraina dėl Vakarų veidmainystės neturi ką priešpastatyti.
Jei JAV ir Vakarai būtų to norėję, Ukraina, užuot praradusi miestus, būtų užėmusi Horlivką, Makijivką ir t.t. Tada taikos derybos būtų logiškos. Dabar tai – sisiojimas prieš vėją. Nieko daugiau kaip tik apsidirbti kelnes su tokiom derybom neišeis.
Net jei Rusijos mafijozai sutiktų nutraukti karą mainais į užgrobtas Ukrainos teritorijas, ta taika būtų tokia pat „ilgalaikė“ kaip ir po Minsko susitarimų.
Vakarai su Rusija jau tiek yra prisitaikavę, kad Vakarų lyderiai, pradedant Clintonu, Merkel, Sarkozy ir baigiant Trumpu ir Bidenu, bus įšaldyti į ledą išdavikams skirtame devintajame pragaro rate, jei tik Dante jį teisingai pavaizdavo.
Nepataisoma Clintono administracijos klaida, prie kurios prisijungė D.Britanija, buvo Budapešto memorandumas dėl Ukrainos atominio ginklo perdavimo Rusijai.
Šiandien tas memorandumas skamba fantasmagoriškai. Tam, kad garantuotų atominio ginko kontrolę ir amžiną taiką Europoje, JAV nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik dar labiau apginkluoti amžiną Europos agresorę ir Ukrainos skriaudėją Rusiją, o Ukrainą nuginkluoti taip, kad ji liktų ir be strateginės aviacijos, ir be raketų.
Minsko susitarimai – dar gėdingesni. Vokietija ir Prancūzija apsimetė manančios, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas, o Rusija, „kurios ten nėra“, yra patikima taikos Ukrainoje garantė.
Vakarai su Rusija jau tiek yra prisitaikavę, kad Vakarų lyderiai, pradedant Clintonu, Merkel, Sarkozy ir baigiant Trumpu ir Bidenu, bus įšaldyti į ledą išdavikams skirtame devintajame pragaro rate, jei tik Dante jį teisingai pavaizdavo.
Kaip tie, kurie iš visų lygintuvų vis garsiau trimituoja apie derybas dėl taikos, įsivaizduoja būsimą taiką su Rusija? Žinoma, jie to neįvardys garsiai, bet iš tikrųjų tai jiems dabar rūpi taika bet kokia kaina, o kai Rusija, su Vakarų technologijų pagalba pasigaminusi geresnių ginklų, pradės naują karą prieš Ukrainą, tai jų kadencija jau bus pasibaigusi.
Kokios garantijos mainais į teritorijas siūlomos Ukrainai? Tokios pat kaip Budapešto memorandume, kurių JAV ir D.Britanija nė neplanavo suteikti. Ukrainos nuginklavimas 1994 m. buvo pakabintas ant rusiškos kapeikos neverto snarglio, kad Rusija nuo šiol bus taiki pūkuota. Tuo pačiu snargliu garantijos paremtos ir dabar.
Ukrainai mainais už teritorijas tarsi siūloma narystė NATO? Aha, tikrai. Jei Švedijos ir Suomijos narystę Turkija ir Vengrija blokavo šitiek, kiek tada metų Turkija, Vengrija, Slovakija ar kita „taikos koalicijos“ valdoma NATO narė blokuos kariaujančios Ukrainos priėmimą? O juk jei jau taika paėjo, priimti Ukrainą reikėtų žaibiškai. Tik ar po tuo pasirašys bent Vokietija?
Kada su Rusija apskritai būdavo įmanoma pasiekti taiką? Tik tada, kai rusai gaudavo į liūlį taip, kad likdavo be dantų. Tokių atvejų per pastaruosius 120 metų buvo.
1905 m. po pralaimėjimo kare su Japonija. 1918 m. Breste Leninas su Trockiu užrašė Vokietijai Ukrainą ir galybę kitų imperijos žemių. Pasirašė taikos sutartis su Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija, o 1920 m. Rusija, sudubasinta prie Vyslos, per taikos derybas pasiūlė Lenkijai netgi daugiau teritorijų negu ta sutiko paimti.
1940 m. Suomija susiderėjo su maskvėnais, paaukojusi dešimtadalį dirbamos žemės ir 11 proc. miškų. Bet ir tai greičiausiai tik todėl, kad galutinį Suomijos klausimo sprendimą su ryžtingu suomių pasipriešinimu susidūręs Stalinas tik atidėjo iki greito kito karo. 1989 m. derybų dėl rusų pasitraukimo iš Afganistano sėkmę lėmė žiauriai atpigusi nafta ir rusiškos ekonomikos griūtis.
Rusiją valdantys mafijozai pripažįsta tik jėgą. Užtektų nuimti apribojimus Ukrainai panaudoti vakarietiškus ginklus. Antra, Ukrainoje turi pasirodyti NATO išminuotojai, logistikos karininkai ir karo instruktoriai. Turėjo pasirodyti po to, kai Rusijoje pasirodė Irano ir Š.Korėjos karininkai. Bet labiausiai tai Vakarams reiktų pamiršti fariziejišką frazę, kad „tai ne mūsų karas“.
Visi tie atvejai rodo, kad derybos su maskvėnais gali būti tik iš jėgos pozicijų. Į derybas su Rusijos mafija negali ateiti po Vuhledaro ir Pokrovsko praradimo. Jei nori derėtis, o ne pasiduoti, Vakarai turėtų duoti Ukrainai visko, ko reikia persvarai kare įgyti, o ne spausti Ukrainą sudaryti sepatarinę taiką.
Vakarai visko, ko tam reikia, turi, tik reikia atimti iš Bideno ir Scholzo arbatinius šaukštelius.
Rusiją valdantys mafijozai pripažįsta tik jėgą. Pradžiai užtektų nuimti apribojimus Ukrainai panaudoti vakarietiškus ginklus. Antra, Ukrainoje turi pasirodyti NATO išminuotojai, logistikos karininkai ir karo instruktoriai. Turėjo pasirodyti po to, kai Rusijoje pasirodė Irano ir Š.Korėjos karininkai. Bet labiausiai tai Vakarams reiktų pamiršti fariziejišką frazę, kad „tai ne mūsų karas“.
Tai mūsų karas, tik kariaujame jį mėgėjiškai. O karas nepakenčia mėgėjiškumo. Padarius tas tris korektyvas po trijų mėnesių rusai, žiūrėk, patys pasiūlys baigti karą. Kaip 1920 m. po sutriuškinimo prie Vyslos ar 1989 m. Afganistane.
Privertusios Ukrainą sudaryti separatinę taiką NATO šalys užsitrauktų rusišką virvę.
Iki šiol gausios klaidos santykiuose su teroristine Rusija Vakarams gyvybių nekainavo. Bet sąskaita ta rašoma. Ji bus pateikta, jei Vakarai, grasindami paramos nutraukimu, privers Ukrainą sudaryti separatinę taiką (nuo kurios, kad ir kaip paradoksalu, Ukrainą greičiausiai išgelbės Putinas), ir tai reikš, kad Vakarai patys panoro išbandyti jėgas su Rusija tiesioginiame kare. Tik jau be Ukrainos kariuomenės, kuri savo karių kraujo upėmis laiko užtvėrusi perėją į Europos sostines barbarams maskvėnams.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.