Vokietija paneigė uždariusi Rusijos televizijos biurą ir pareiškė „kuo griežčiausiai prieštaraujanti ARD žurnalistų išsiuntimui“.
Maskvai užpuolus Ukrainą, Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida susidūrė su transliacijų draudimais ir kitais apribojimais dėl Vakarų reguliuotojų kaltinimų, kad skleidžia dezinformaciją. Maskva į tai reaguoja „atsakomosiomis priemonėmis“.
„Turime imtis atsakomųjų priemonių ARD Maskvos biuro žurnalistų atžvilgiu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji pareiškė, kad iš Maskvos turi išvykti ARD korespondentas Frankas Aischmannas ir operatorius Svenas Felleris.
Anksčiau Rusijos valstybinis Pirmasis kanalas pranešė, kad jo Berlyne dirbančiam korespondentui ir operatoriui buvo liepta išvykti, naujienų pranešėjas sakė, kad valdžia „uždaro biurą Vokietijoje“.
M. Zacharova teigė, kad Maskva „reaguoja į Vokietijos valdžios draudimą Pirmojo kanalo korespondentams likti ir dirbti Vokietijoje“. Ji tai pavadino „naujausiais nedraugiškais Berlyno veiksmais Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu“ ir sakė, kad Rusija svarstys galimybę akredituoti naujus ARD korespondentus, jei Vokietija sudarys tinkamas sąlygas Rusijos žurnalistams ir leis Pirmojo kanalo Berlyno biurui visiškai atnaujinti darbą.
Vokietija kaip „melagingą“ paneigė teiginį, jog uždarė Pirmojo kanalo biurą Vokietijoje. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christianas Wagneris paneigė Rusijos pranešimus, kad jos televizijos biurui ir žurnalistams taikomos sankcijos. „Federalinė vyriausybė neuždarė šio transliuotojo biuro“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Rusijos žurnalistai „gali laisvai dirbti“ Vokietijoje, nors aiškiai nepasakė, ar du Rusijos žurnalistai turi išvykti.
Pirmojo kanalo korespondentas Ivanas Blagojus trečiadienį eteryje sakė, kad antradienį jam ir operatoriui Dmitrijui Volkovui buvo pranešta, kad jie turi išvykti iš Vokietijos gruodžio pirmoje pusėje. Jiems buvę pasakyta, kad „sprendimas grindžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos saugumo interesais“.
Rusų kalba transliuojantis Pirmasis kanalas kasdien rodo vakaro žinių laidą „Laikas“, labai žiūrimą ypač vyresnio amžiaus žiūrovų. Kanalas parodė dalį Vokietijos imigracijos tarnybos laiško, kuriame sakoma, kad I. Blagojaus prašymas pratęsti leidimą gyventi buvo atmestas ir jis turi išvykti savo noru arba bus deportuotas. Nebuvo matyti jokios formuluotės, paaiškinančios sprendimo priežastis.
Vokietija apkaltino kanalą, kad jis skleidžia „propagandą ir dezinformaciją“ tarp rusakalbių migrantų, pateisina Rusijos karą Ukrainoje, „naciais“ vadina Ukrainos gynėjus. Vokietijoje yra daug gyventojų, emigravusių iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinių šalių, daugelis jų yra etniniai vokiečiai.
Rusija ir anksčiau atsisakė akredituoti užsienio žurnalistus ir neleido jiems atvykti sakydama, kad reaguoja į priešiškus veiksmus prieš savo žiniasklaidą. Prieš pat įsiveržimą į Ukrainą Rusija uždarė transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą Maskvoje ir atšaukė žurnalistų akreditacijas, reaguodama į tai, kad Vokietijoje buvo uždarytas jos kanalas RT.
Rusijos užsienio reikalų ministerija yra suteikusi akreditacijas maždaug 20 Vokietijos žiniasklaidos priemonių, rodo duomenys jos svetainėje.