„Reikia taikos Ukrainoje. Teisingos taikos, atitinkančios JT chartiją, tarptautinę teisę ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“, – pažymėjo jis.
Tarptautinė teisė numato valstybių teritorinį neliečiamumą. Generalinė Asamblėja yra pareikalavusi išvesti rusų dalinius iš Ukrainos. Rusija tuo tarpu reiškia pretenzijas į didelę dalį Ukrainos teritorijos.
JT vadovo kelionė į Rusiją vertinama prieštaringai. Vakarų žiniasklaidoje A. Guterresas sulaukė griežtos kritikos už tai, kad vyko į Kazanę, tuo tarpu Paryžiuje vykstančioje Libano konferencijoje dalyvavo tik vaizdo ryšiu. Jo nebuvo ir birželį Šveicarijoje surengtoje Ukrainos taikos konferencijoje.
JT generalinio sekretoriaus biuras atmetė priekaištus, pareikšdamas, kad JT vadovas ir praeityje dalyvavo BRICS susitikimuose. Ši organizacija esą tarptautiniu mastu yra tokia reikšminga, kad negalima jos ignoruoti. Be to, esą reikalavimus dėl teisingos taikos Ukrainoje būtina pakartoti ir Rusijoje.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui JT generalinio sekretoriaus kalba įspūdžio nepadarė. Jis pašaipiai pakomentavo A. Guterreso formuluotę, kad pasaulis problemas gali išspręsti tik kartu, kaip „pasaulinė šeima“. Pasaulis esą jau gyvena kaip šeima.
„Deja, šeimose dažnai kyla kivirčų, skandalų ir ginčų dėl turto. Kartais tai baigiasi muštynėmis“, – sakė V. Putinas.
JAV analitikai: Rusijai nepavyko užsitikrinti tarptautinės paramos
Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą. „Deklaracijoje sakoma, kad visos ją pasirašiusios šalys turėtų vadovautis Jungtinių Tautų Chartijos principais, įskaitant nuostatą dėl pagarbos teritoriniam vientisumui, ir kad BRICS valstybės sveikina „atitinkamus“ pasiūlymus tarpininkauti, siekiant per diplomatiją ir dialogą užbaigti karą“, – sakoma ISW pranešime.
Analitikai priminė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos reakciją į Kazanės deklaraciją: Rusijai nepavyko „eksportuoti“ į BRICS šalis savo požiūrio, jog būtina keisti pasaulio tvarką ir pasaulinę saugumo architektūrą.
Pasak analitikų, deklaracija taip pat rodo, kad Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu BRICS šalys nepasiekė vienybės, greičiausiai dėl to, jog daugelis palaiko JT Chartijos principus. Be to, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika nesutinka paversti BRICS antiamerikietiška koalicija, priduriama pranešime.
Ukrainos parlamento pirmininkas kritikuoja Guterreso vizitą Rusijoje
Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.
Ukraina, kaip viena JT steigėjų, nesupranta, kodėl JT generalinis sekretorius dalyvauja viršūnių susitikime, kurį rengia „tarptautinis nusikaltėlis“, kalbėjo R. Stefančukas, turėdamas omenyje susitikimo šeimininką Vladimirą Putiną.
Rusijos užpulta šalis esą taip pat nesupranta, kodėl A. Guterresas neturi laiko dalyvauti Ukrainos organizuojamuose taikos viršūnių susitikimuose. „Norėčiau gauti atsakymus bent jau į šiuos klausimus“, – sakė Ukrainos parlamento vadovas.