Kadangi tema visuomenėje abejingų nepalieka, o Lietuvos rinkėjai, būdami paprastais mirtingaisiais, šalyje vykstančiuose rinkimuose balsuoja pasikliaudami ne racionaliu protu, o elementariomis emocijomis, nemažai politinių jėgų ant šios temos atlieka didžiausius statymus, vienoje barikadų pusėje stovint Laisvės partijai, o kitoje – visiems su šūkiais „už tradicines krikščioniškas vertybes“ ir panašiais. Tačiau dabar emocijas nustumkime į šoną ir racionaliai išnagrinėkime, kas realiai keistųsi šalyje keičiantis LGBT+ bendruomenės narių teisėms tiek į vieną, tiek į kitą pusę, visus įmanomus variantus.
Šiuo metu esame stadijoje, kai šalyje galioja įstatymas, draudžiantis diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, tačiau tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė vis dar nėra įteisinta. Seime ir visuomenėje vyksta itin atkakli kova dėl partnerystės. Palaikantieji partnerystę teigia, kad šeimos būna visokios, netradicinės seksualinės orientacijos asmenis vertina tolerantiškai, kai oponentai tuo tarpu teigia, jog LGBT+ bendruomenė, gavusi teisę į partnerystę, nesustos ir sieks daugiau.
Šalyje vis dar yra nemažai žmonių, kurie norėtų smurtauti prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis vien dėl šių tapatybės. Dalis visuomenės teigia, jog toleruotų netradicinius, jei tik šie nesiafišuotų žiniasklaidoje, nesuvokdami, jog tik labai nedidelė dalis LGBT+ bendruomenės narių gyvena savo gyvenimus viešai, lygiai kaip ir labai nedidelė dalis heteroseksualų seka Natalijos Bunkės pėdomis viešindami viską, kas vyksta jų gyvenimuose, iš eilės.
Ženkime žingsnelį atgal, į Lietuvą, kurioje lygių teisių ir nediskriminavimo įstatymo dar nėra (įstatymas įsigaliojo 2003 metais). Šioje Lietuvoje netradicinės seksualinės orientacijos žmonės jau gali leisti laiką būtent dėl jų veikiančiuose baruose bei klubuose, tačiau tuo pačiu susiduria ir su kasdieniu smurtu. Visuomenė vis dar žino labai mažai šios bendruomenės narių, daugumai kurių vis dar tenka slapstytis, maskuotis, gyventi dvigubus gyvenimus.
Ženkime dar žingsnelį atgal, kai už tos pačios lyties asmenų santykius galioja baudžiamoji atsakomybė (Lietuvoje ji buvo panaikinta 1993 metais). Šioje Lietuvoje LGBT+ bendruomenė tiek dėl galimo teisinio persekiojimo, tiek dėl neišvengiamo susidorojimo (ypač negailestingo netradicinės seksualinės orientacijos vyrams), tarsi neegzistuoja, nes gyvena visiškame pogrindyje ir konspiracijoje.
O dabar ženkime žingsnelį į priekį, į Lietuvą, kurioje tos pačios lyties asmenys gali tuoktis, arba, mažų mažiausiai, kurti įstatymo reglamentuojamą partnerystę. Siekiant suprasti, kas nuo to pasikeistų, reiktų nuvykti į kaimyninę Latviją (šioje šalyje įteisinta partnerystė), arba Estiją (įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka). Jei neseniai buvote, suprantate, kad ten niekas išties nepasikeitė, ir netradicinės seksualinės orientacijos žmonių neatsirado daugiau, tiek, kiek matome stebėdami Eurovizijos transliacijas žydruosiuose ekranuose. Tačiau Lietuvai žengus šį žingsnelį į priekį, LGBT+ bendruomenė neabejotinai pradėtų siekti ir dar vienos teisės, prieš kokią bent dabartinė Lietuva stotų šakėmis ir dalgiais – teisės įsivaikinti.
Prieš Lietuvai apsisprendžiant žengti žingsnį, pilnai sulyginantį tradicinės ir netradicinės seksualinės orientacijos asmenų teises, ar šio žingsnio visgi nežengti, Lietuvos mokslininkai turėtų aiškiai pateikti atsakymus į sekančius tris klausimus:
Ar vaikams, augantiems netradicinėse šeimose, vien šis faktas nėra traumuojanti patirtis? Atsakyti į šį klausimą reiktų remiantis šalių, kuriose egzistuoja teisė netradicinėms poroms įsivaikinti, patirtimi.
Ar visuomenė yra tam pasirengusi? Vaikai, augantys netradicinėse šeimose, turėtų jaustis saugūs, turėtų nebijoti atskleisti savo įtėvių, o tam yra būtinas teigiamas visuomenės požiūris. Šiuo metu nemaža dalis Lietuvos net nesugeba įžvelgti esminių skirtumų tarp pedofilų ir netradicinės seksualinės orientacijos vyrų, tad apie visuomenės pasirengimą nėra ko ir kalbėti.
Ar vaikystė netradicinėse šeimoje neskatina pačių vaikų polinkio į netradicinę seksualinę orientaciją? Su visa pagarba ir tolerancija netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms, reikia blaiviai pripažinti, kad jų polinkis yra nukrypimas nuo to, kas yra norma ir kas susiformavo per ilgus evoliucijos metus. Nukrypimo nuo normalumo didėjimas normalumo sąskaita pažeistų visuomenės interesą.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt