IV. Chroniškoji fazė – organizmo alkoholio toleravimo mažėjimas, organizmo sutrikimai, ilgalaikė girtumo būsena.
Nuolatinis apsvaigimas ir socialinių ryšių netekimas. Sergantysis alkoholizmu svaiginasi ištisas dienas ir yra užvaldytas vienintelės minties – kaip gauti daugiau alkoholio ir jį išgerti. Apsvaigimo būsena tampa nuolatine alkoholiko būsena, alkoholis vartojimas užvaldo mąstymą bei veiksmus ir tampa absoliučia būtinybe. Keičiasi socialinė aplinka, sergantis alkoholizmu asmuo vis daugiau laiko praleidžia su savo „likimo broliais“, kuriuos vienija bendras tikslas – išgerti. Sugriaunami moraliniai pamatai, priklausomas nuo alkoholio asmuo šioje stadijoje jau nebepaiso, kur ir su kuo svaiginasi.
Mažėjanti tolerancija alkoholiui ir techninių produktų vartojimas. Mažesnio nei anksčiau alkoholio kiekio visiškai pakanka stipriai apgirsti, nes organizmo tolerancija alkoholiui smarkiai mažėja. Ironiška, tačiau, kad kai kurie alkoholikai šiuos požymius laiko savotišku „pasiekimu“, teigdami „anksčiau gerdavau daug daugiau“. Galiausiai kepenys, kaip medžiagų apykaitos organas būna stipriai pažeistos, todėl pasigerti užtenka nedidelio alkoholio kiekio. Priklausomybės nuo alkoholio nepripažinimas šioje chroniškoje stadijoje įgauna groteskiškų bruožų, nes netgi sunkaus girtumo laipsnį pasiekę geriantieji teigia, kad yra blaivūs. Pritrūkęs alkoholio ir negalėdamas jo gauti, alkoholikas ieško pakaitalų, kurie sukeltų apsvaigimą, todėl gali pradėti vartoti įvairiais technines priemones, kuriose yra alkoholio, pavyzdžiui, etilo spiritą.
Klausimai be atsakymų. Alkoholikas suvokia savo beviltišką padėtį, kurioje atsidūrė. Nebematydamas kitos išeities, šioje situacijoje jis pirmą kartą ryžtasi gydytis. Niekada nevėlu pradėti gydytis, netgi labai sunkios ligos eigos ir chroniškos depresijos atvejais. Kartais gydymas gali duoti rezultatų tik iš trečio, ketvirto ar penkto karto.
Ribotas mąstymas ir nepaaiškinami atpratimo simptomai. Pailgėję gėrimo protrūkiai riboja logišką mąstymą ir galimybę susikoncentruoti, pažeidžiamos ne tik smegenų funkcijos, bet ir jų substancija. Alkoholis yra organizmo nervų sistemos nuodas žudantis jų ląsteles. Žmogaus smegenys turi stulbinančias nervų ląstelių atsargas, kartais pasitaiko situacijų, kuomet pacientai turėjo atminties bei orientacijos sutrikimų, tačiau tvirtai laikydamiesi abstinencijos pasiekė bent jau dalinį pagerėjimą. Nevartojant alkoholio, be kita ko, pradeda drebėti raumenys, pilti prakaitas ir kankinti baimė. Toks drebulys labai pastebimas atliekant paprasčiausius mechaninius veiksmus – rašant, rūkant arba prisukant laikrodį. Priklausomas nuo alkoholio mėgina šiuos simptomus pašalinti vartodamas alkoholį.
Psichikos sutrikimai sukelti alkoholio. Šioje ligos stadijoje maždaug dešimtadalis visų priklausomų pirmą kartą patiria tikras alkoholines psichozes. Psichozės – tai stiprūs psichikos sutrikimai, paprastai pasireiškiantys drauge su pamišimo simptomais. Kliedintieji viską suvokia kitaip ir suteikia tam tokią prasmę, kurios normalūs žmonės negali suvokti. Pavyzdžiui, haliucinacijas interpretuoja kaip su jais pačiais susijusią tikrovę, tuomet aplinkinių elgesys grindžiamas neteisingomis prielaidomis. Alkoholio sukelto pamišimo sunkiausia forma yra laikomas alkoholinis kliedesys, kuris vadinamas „baltąja karštlige“. Jo metu pasireiškia laiko bei vietos pojūčių sutrikimas, taip pat nuovokos praradimas.
Ligonis nesiorientuoja aplinkoje, jaučia grėsmę ir mato daiktus, kurių kiti negali matyti. Prasidėjus ūmiai „baltajai karštligei“, smegenų medžiagų apykaita taip stipriai sutrinka, jog normalus atminties procesas tampa nebeįmanomas, todėl geriantieji nieko neatsimena apie savo ekscentrišką elgesį. Žinoma, vėliau privalu su geriančiuoju kalbėtis būtent apie visišką psichinių funkcijų žlugimą, tačiau nieko gero nebus, jeigu mėginsite atsiriboti „tylos siena“ arba apie gėdingą ir neadekvatų ligonio elgesį, arba dramatiškas baimes pradėsite pasakoti artimiesiems. Ilgus metus piktnaudžiaujant alkoholiu dėl smegenis žalojančio alkoholio poveikio gali vykti smegenų nykimo procesai ir pradėti vystytis tolesnės organinės psichozės, kurios yra sunkiai išgydomos, pavyzdžiui, „Korsakovo“ sindromas. Jo metu, paskutinėje stadijoje, ligonis neatsimena net savo vardo ir nesugeba išmokti nieko naujo. Tokie pacientai paskutinius gyvenimo metus neretai praleidžia psichiatrinėje ligoninėje.
Mėginimai žudytis. Progresuojant priklausomybei nuo alkoholio anksčiau ar vėliau atsiranda didelių negatyvių organinių bei psichologinių pokyčių. Alkoholikui situacija atrodo tokia beviltiška, kad neretai prieinama iki mėginimo nusižudyti. Daug sergančiųjų alkoholizmu nesigydydami miršta dėl ilgamečio kasdieninio piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmių.
Norėdami sužinoti galimą situaciją, ar turite alkoholio vartojimo problemų, atsakykite į pateiktus klausimus teiginiu „TAIP“ arba „NE“.
• Ar egzistuoja savotiška būtinybė vartoti alkoholį?
• Ar alkoholio vartojimo jau nebegalite kontroliuoti?
• Ar pastebėjote, kad alkoholio išgeriate vis daugiau?
• Ar norimam poveikiui pasiekti reikia vis daugiau alkoholio?
• Ar vis dažniau jūsų interesai apsiriboja vien alkoholiu?
• Ar juntate fizines alkoholio vartojimo pasekmes?
• Ar suvokiate alkoholio daromą žalą, bet nepaisydamas to, vartojate jį toliau?
• Ar bandėte, nors ir nesėkmingai, alkoholio vartojimą apriboti?
• Ar jus erzina kritika dėl alkoholio vartojimo?
• Ar jaučiate kaltę dėl to, kad vartojate alkoholį?
• Ar alkoholį pradedate vartoti vos tik nubudus iš ryto, kad galėtumėte pradėti dieną?
Jeigu į du ar daugiau klausimų atsakėte „TAIP“, labai tikėtina, kad esate priklausomas nuo alkoholio.