Aplankė ilgą laiką lietuviams nepriklausiusį kaimą Lietuvoje: unikalų gyvenimo būdą suformavo nenoras mokėti mokesčių

Per valandą, kol laukėme susitikimo, Zervynų kaimo gatvelėmis praėjo tik vienas žmogus. Ir tas niekur neskubėjo, nors darbo diena. Vėliau sužinome, kad praeivis – pensininkas Antanas. Buvęs mokytojas gimė ir augo Zervynų etnografiniame kaime. O kad jis vaikštinėja vienas – nenuostabu. Nors kaime yra 48 pirkios, jis sako, kad čia gyvena tik 10 žmonių.

Straipsnis delfi.lt pirmą kartą publikuotas 2018-07-12.

Tuščias kaimas, arba Tradicija, kurios reikšmės – nežino

Kelią, kuriuo pasiekiame miške pasislėpusį Zervynų kaimą, vargu, ar būtų galima pavadinti žvyrkeliu. Jo danga, rodos, Nidos kopų smėlis. Sustojame šalia trijų kryžių ir nusprendę, kad pasiekėme kaimo centrą, išjungiame variklį.

Nors danguje nardo kelios kregždės, atrodo, lyg mus skraiste apgaubė tyla. Aplink senos, griūvančios pirkios. Ir nors kaimas yra gūdžiuose Varėnos rajono miškuose, ošimo nesigirdi. Rodos, Zervynose esame paskutiniai žmonės.

Vėliau sužinome, kad kaimo pavadinimas kildinamas nuo jotvingių kalbos. Zervė reiškia gervė, o zerventi – čiurlenti. Toks pavadinimas mistiškumo kupinam kaimui – puikiai tinka.