Dirgikliai, kurie skatina persivalgymą ir emocinį alkį: įtakos gali turėti net ir sekso ar artumo trūkumas

Sveiki, aš esu Vlada Dapkos ir rašau apie tai, kas įdomu ir aktualu man pačiai. Šįkart norėčiau šiek tiek pasigilinti į emocinio valgymo ir persivalgymo problematiką. Kas aš tokia, klausiate, kad analizuočiau tokias temas? Tai žinote, kaip tuose AA susitikimuose sakoma: „Sveiki, mano vardas Vlada ir aš esu bulimikė, anoreksikė ir emocinė valgytoja viename.“ Laimei, savo velnio ratą praėjau, ir jau nemažai metų esu pasveikusi nuo šių problemų. Valgymo problematiką dažnai lyginu su alkoholizmu, nes tendencijos panašios: tuo, kaip tave liga įtraukia ir naikina tavo asmenybę, kaip sunku išbristi iš to rato ir išmokti bent jau kontroliuoti ligą, ypač neturint reikiamų žinių.

Abiejų problemų atvejais ligos spaudas lieka visam gyvenimui, tad ir kontroliuoti save reikia visą likusį gyvenimą, nes visada išlieka rizika „nutrūkti nuo grandinės.“ Besimokydama pasveikti, sukaupiau, drįsčiau manyti, gana solidų žinių bagažą, nes peržiūrėjau ir perskaičiau labai daug medžiagos, o visų svarbiausia, buvau sau savo pačios bandomasis triušis – stebėdama save, savo kūną, savo emocijas ir reakcijas išmokau pamažu atsisijoti, kas man tinka, o kas ne, ir ką daryti tam tikrais atvejais.

Šįkart noriu startuoti su tema, kuri gali būti aktuali daugeliui, ypač karantininiu laikotarpiu – tai emocinis valgymas ir nuolatinis persivalgymas.

Užbėgdama už akių noriu informuoti, kad, nors ir dirbu farmacijos sektoriuje, nesu gydytoja ar mitybos specialistė, todėl jeigu jaučiate, kad turite stipriai išreikštą simptomatiką, rekomenduočiau kreiptis į valgymo sutrikimų specialistus.

Pastebėjau ir atrinkau pagrindinius trigerius, kurie gali inicijuoti persivalgymą ir / arba emocinį valgymą, ir radau būdų, padėsiančių jų išvengti.