Dirbantiems tėvams reikia susidoroti su nesibaigiančiu darbų srautu, įvairiausiomis problemomis ir nejaukiomis situacijomis. Nėra jokių taisyklių, kaip tai padaryti, ar aiškių požymių, kad jums sekasi gerai, o atvirai pasikalbėti apie tokias problemas su vadovais gali atrodyti nepriimtina – daugelis baiminasi, kad vadovai pamanys, jog jie nesusitelkę į darbą ir per daug skundžiasi (arba ką nors dar blogesnio).
Tokiomis sąlygomis normalu pavargti, nepasitikėti savo sprendimais ir į gyvenimą žvelgti kaip į nuolatinę improvizaciją. Tačiau situaciją galima pakeisti. Nors dirbantys tėvai susiduria su daugybe problemų, o aplinkybės skiriasi, didžiąją problemų dalį galima suskirstyti į tam tikras kategorijas. Išmokę jas atpažinti ir patiriamuose sunkumuose pastebėti pasikartojančius elementus, iškart pajusite, kad gebate lengviau spręsti problemas ir geriau valdyti situaciją.
Atpažinkite svarbiausias problemas: jei nesiseka suderinti vaikų auginimo ir darbo, užduokite sau klausimą – kokia problema man kilo? Didelė tikimybė, kad ją galima priskirti vienai iš šių kategorijų:
— PEREINAMOJO LAIKOTARPIO: tokios problemos kyla tada, kai gyvenimo kasdienybė labai pasikeičia, todėl sunku prisitaikyti prie pokyčių. Vienas aiškiausių ir geriausiai matomų to pavyzdžių – grįžti į darbą po tėvystės ar motinystės atostogų;
— PRAKTINIŲ SMULKMENŲ: ši kategorija apima didelę dalį jūsų dienos (ir nakties) užimančius mažus ir didelius darbus bei pareigas. Prie jos galima priskirti rūpesčius surasti gerą vaikų priežiūros įstaigą, laiku nuvažiuoti pas pediatrą ir kas vakarą pamaitinti vaikus;
— BENDRAVIMO: su šiomis problemomis susiduriate tada, kai reikia su kuo nors aptarti darbo ir šeimos reikalus, tačiau pajuntate, kad nežinote, ką pasakyti, ir baiminatės likti nesuprasti. Pavyzdžiui, nežinote kaip paprašyti viršininko, kad leistų dirbti lankstesniu grafiku arba pasakyti savo penkiamečiui, kad vėl turėsite keliauti darbo reikalais;
— PRARADIMO: galbūt buvote darbe, kai mažylis žengė pirmuosius žingsnius, o galbūt jūsų nepriėmė į visą karjerą nulemti galėjusį projektą, nes nusprendėte dirbti trumpiau. Todėl dabar jaudinatės, kad praleidote kažką labai svarbaus;
— TAPATYBĖS: šiuos sunkumus patiriate, kai viską skirstote į griežtas kategorijas ir dėl pasikeitusių aplinkybių neišvengiamai susiduriate su prieštaromis. Ar ketvirtadienį būsite sūnaus debatų turnyre, ar dideliame pardavimų skyriaus susitikime su nauju klientu? Ar jūs – ambicingas karjeristas, ar mylintis ir visada šalia esantis tėvas ar mama? Kuris pasirinkimas teisingas, kuris labiau tinka jums? Labai norėtumėte rasti aiškų atsakymą.
Kaip spręsti problemas ir užkirsti joms kelią?
Visi dirbantys tėvai žino, kad šių problemų išspręsti šimtu procentų nepavyksta niekada. Tačiau galima joms užkirsti kelią arba suvaldyti. Toliau pateikiu penkis geriausius būdus tai padaryti:
— REPETUOKITE: pereinamieji laikotarpiai visada sunkūs, bet kuo daugiau praktikuositės, tuo bus lengviau. Pavyzdžiui, jei ketinate grįžti į darbą po tėvystės ar motinystės atostogų, kelis rytus elkitės taip, tarsi eitumėte dirbti. Paruoškite kūdikį, palikite jį auklei ar darželiui ir nuvažiuokite iki darbo. Kelis kartus pakartojus rutiną išaiškės, kas gali kelti problemų, todėl turėsite laiko užglaistyti nesklandumus.
— PASKIRKITE PRIORITETUS IR PLANUOKITE: kaip ir visi dirbantys tėvai, darbų ir įsipareigojimų turite gerokai daugiau negu anksčiau. Dėl to reikia sąmoningai ir tikslingai išsiaiškinti, kaip ir kodėl leidžiate laiką ir kam skiriate pastangas. Prisėskite prie stalo pasiėmę kalendorių, darbų sąrašą ir raudoną tušinuką. Pabraukite įsipareigojimus, užduotis arba pareigas, kurias per pastarąsias dvi savaites galėjote atidėti, atlikti greičiau, perduoti kam nors kitam, padaryti mechaniniu būdu arba išvis atsisakyti. Atlikus šį pratimą gali kilti gerų pastebėjimų, padėsiančių sąmoningiau planuoti laiką (pavyzdžiui, „Aš pernelyg dažnai sakau „taip“ arba „Kartais būnu perfekcionistu“).
— KITAIP SUFORMULUOKITE SAVO PLANUS: kad bendrauti būtų lengviau ir pasiektumėte norimą rezultatą, kalbėdami apie savo planus pasakykite, kaip sudėliosite prioritetus, papasakokite apie tolimesnius žingsnius ir išreikškite įsipareigojimą bei entuziazmą. Tarkime, kad darbe labai sunki popietė, bet jums reikia pabėgti iš darbo pažiūrėti dukros baleto spektaklio. Kolegoms pasakykite: „Dabar išeinu į dukros spektaklį, tačiau grįšiu 15.30. Tada peržiūrėsiu rinkodaros skyriaus padarytą santrauką, kad rytoj galėtume aptarti naują versiją. Nekantrauju parodyti ją klientui!“ Taip suformulavę planą, galėsite patys pateikti paaiškinimą, kodėl jūsų nėra, ir suteikti jam teigiamą atspalvį.
— PAGALVOKITE APIE ŠIANDIENĄ PO DVIDEŠIMTIES METŲ: darbe jus greičiausiai skatina dėmesį sutelkti į nelabai tolimą ateitį – pavyzdžiui, gaunate premiją, jeigu laiku baigiate šešių mėnesių trukmės projektą arba pasiekiate metinius tikslus. Tačiau dirbantiems tėvams toks laikas emocine prasme gali atrodyti labai ilgas. Pavyzdžiui, jeigu ką tik grįžote iš motinystės ar tėvystės atostogų, liūdnai sėdint prie stalo ir ilgintis mažylio galvoti apie šešis mėnesius darbo gali būti labai sunku. Todėl verčiau pabandykite galvoti apie labai netolimą ir labai tolimą ateitį. Taip, šiuo metu baisiai ilgitės mažylio, tačiau po kelių valandų grįšite namo ir jį pamatysite – o po daugybės metų būsite parodę jam puikų pavyzdį, kaip būti atkakliam ir darbščiam.
— IŠ NAUJO APGALVOKITE IR KITAIP IŠREIKŠKITE, KOKS ŽMOGUS ESATE: daugelis turime susidarę gilius įsitikinimus, kokie darbuotojai esame. Tačiau tapus tėvais reikėtų vėl apmąstyti ir šiek tiek pakeisti šią savo tapatybės pusę. Pavyzdžiui, jei visada didžiavotės, kad laiku atsakote į žinutes, gali būti, kad pietaudami su šeima susiduriate su dilema – jei į telefoną nekreipiate dėmesio, jaučiatės neatsakingi, o jei skaitote žinutes, manote, kad esate blogi tėvai.
Iš naujo apsvarstę prioritetus ne pažeminsite savo standartus, o skirsite pirmenybę naujiems svarbiems dalykams. Kad būtų lengviau, pabandykite užbaigti šiuos sakinius: „Aš esu profesionalus darbuotojas ir tėvas / mama, kuris...“, „Prioritetą darbui skiriu tada, kai...“, „Vaikams daugiau dėmesio negu darbui skiriu tada, kai...“ Galbūt nuspręsite, kad jums nebe taip svarbu visada laiku atsakyti į žinutes, bet imsite laikyti save jautriu ir gerai mintis reiškiančiu žmogumi bei pasižadėsite, kad išskyrus itin skubius atvejus per pietus dėmesį skirsite tik vaikams.
Būti tėvais ir dirbti nelengva. Tai – didelė, sudėtinga, jausminga ir kartais visą gyvenimą apimanti užduotis. Tačiau jeigu ją (kaip ir kitus didelius darbus) padalysite į mažas daleles, bus daug lengviau. Geriau suvokę, kokių problemų jums kyla, geriau sugebėsite pasiekti sėkmę darbe, o namuose tapti tokiu tėvu ar mama, kokiu ir norėtumėte būti.
Kaip gali padėti vadovai?
Kas geriausiai gali pasirūpinti, kad vaikų susilaukę darbuotojai neišeis ir bus įsitraukę į darbą? Ogi tiesioginiai vadovai. Štai ką reikėtų žinoti ir daryti vadovams, norintiems palaikyti jų komandą į priekį vedančioms mamoms ir tėčiams:
— PAŽINITE VISUOMENĘ: nepamirškite, kad dirbančių tėvų būna visokių – vyrų ir moterų, biologinių tėvų, įtėvių ir globėjų, heteroseksualių ir LGBT bendruomenei priklausančių tėvų, be to, jie augina įvairiausio amžiaus vaikus. Jie visi nori ir nusipelno organizacijos ir vadovų paramos;
— PARODYKITE, KAD ŠEIMA RŪPI IR JUMS: savo šeimos ir vaikų (jei jų turite) nuotraukas darbe laikykite matomoje vietoje. Leiskite darbuotojams pamatyti jūsų darbotvarkę, kad žinotų, jog asmeninių įsipareigojimų turite ir jūs. Perduokite darbuotojams žinutę, kad nieko blogo skirti daug dėmesio šeimai ir kad taip elgiatės ir pats;
— VIEŠAI PRANEŠKITE APIE ĮMONĖS SIŪLOMĄ PARAMĄ TĖVAMS: jūsų organizacijos siūloma pagalba tėvams niekam nepadės, jeigu žmonės apie ją nežinos arba nemokės ja pasinaudoti. Pasidomėkite, kokių išteklių šiuo metu skiriama tėvams ir įsitikinkite, kad jūsų komandoje dirbantys tėvai irgi apie juos žino;
— PADĖKITE IR MOKYKITE UŽDUODAMI ATVIRUS KLAUSIMUS: uždavus paprasčiausią klausimą, pavyzdžiui „Kaip manai, kaip jausiesi, kai grįši iš tėvystės atostogų?“ arba „Kaip sekasi namuose?“ galima pradėti vaisingą pokalbį, padėsiantį išspręsti daug problemų;
— NESKIRKITE SVARBIŲ DARBŲ ANKSTI RYTE IR PRIEŠ DARBO PABAIGĄ: vidinius susirinkimus arba susirinkimus svarbiems klausimams spręsti stenkitės skirti ne tada, kai tėvams reikia į mokyklą ar darželį nuvežti ir parvežti vaikus (nepamirškite, kad taip nesumažinate reikalavimų, o tik paskiriate kitą laiką jais pasirūpinti);
— PADĖKITE NEFORMALIAI MEGZTI RYŠIUS: vaiko besilaukiantį tėvą iš savo komandos supažindinkite su kitais kolegomis, kurie kažkada buvo pasiėmę tėvystės atostogų. Surenkite pietus skyriuje dirbantiems tėvams, kad galėtų pasidalinti patarimais apie darbo keliones. Žmonės pajus, kad norite jiems padėti, be to, gaus gerų ir veiksmingų praktinių patarimų.