Pavyzdžiui, vaikystėje dėmesį sukaupdavau tik trumpam. Iš tiesų, ne ką ilgiau man jį išlaikyti sekasi ir dabar – nors šiandien tai ir nevadinama trumpa dėmesio trukme (short attention span). Tai vadinama dėmesio stokos sutrikimu (attention deficit disorder). Abu šie terminai problemą apibūdina savotiškai. Jie skamba taip, lyg žmonės turėtų gabumą, vadinamą dėmesiu, o manajam dėmesio gabumui tarsi stigtų ko nors, kas padarytų jį geresnį. Tačiau, kai aš stebiu savąjį dėmesio stokos sutrikimą – kai išties atidžiai seku blaškymosi procesą, – tas apibrėžimas man pradeda atrodyti klaidinantis. Nesugebėjimas išlaikyti sutelkto dėmesio tampa panašesnis į nesugebėjimą suvaldyti jausmų.