„New York Times“ apžvalgininkė regioną vadina Italijos „Oskaru“. Taip jį vadiname ir mes – lietuviai, Italijos senbuviai, nes ištikimai lankomės Kalabrijoje dukart per metus. Nes būtent Kalabrijoje atgauname fizines jėgas. Kaip sakydavo senovės romiečiai – sveikame kūne sveika siela. Būtent Apeninų nugarkaulio pabaigoje pasijuntame tarsi pabėgę nuo viso pasaulio problemų. Nes nėra kitos vietos, kur jūra tokia skaidri, kad norisi nardyti atviromis akimis, kur toks ryškiai pikantiškas vitaminų prisodrintas maistas, kur gamta laukinė kaip džiunglės, o saulė leidžiasi tiesiog į Strombolio ugnikalnio gerklę, kur viskas pigu, net verkti norisi.

Kasmet vežamės mūsų keliautojus į Dievų žemę, nes trokštame, kad jie, pamiršę visus rūpesčius, atsiduotų palaimai. Juokingai mažame šeimos viešbutėlyje, stūksančiame tiesiog ant dulkėto kelio, kaip koks saracėnų žvalgybos bokštas.

Viešbutėlio sode, visai panašiai, kaip paskutinėje populiaraus Oskarais apipilto amerikiečių filmo „Nežiūrėk į viršų“ scenoje, – žalia rojaus gamta, nuogi žmonės, dieviško grožio mistifikuoti paukščiai. Bet... Atsimename, kas nutiko filme kandidatei į prezidentes – vaidmenį atliko talentingoji aktorė Meryl Streep. Sodas su fantasmagoriniais paukščiais tapo paskutine jos gyvenimo vieta. Kokia režisieriaus žinia? – su vietiniais reikia žinoti, kaip elgtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)