Kai pasielgiame neapgalvotai: psichoterapeutės patarimai, kaip sveikai reaguoti į klaidas ir savęs negraužti

Visiems gyvenime yra buvę situacijų, kai pasielgėme neapgalvotai, pasakėme ką nors nereikalingo arba, priešingai, nepadarėme to, kas buvo labai svarbu. Kai kurie iš mūsų, kai padaro kažką, kas, jų manymu, yra „blogai“, pyksta ant savęs ir save kaltina, o kiti yra linkę neigti ir atsakomybę už situaciją priskiria kam nors kitam. Kaip išgyventi viešą gėdą ir kitus „nepatogius“ jausmus? Į šiuos klausimus atsako psichoterapeutė ir Vilniaus geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė.

Ar esate pasakę piktų dalykų mylimam žmogui visiškai be pagrindo, neapgalvoję? Laiku neatlikote darbų ir dėl to gavote pylos visiems girdint? Gal vairavote išgėrę ir jus pasmerkė visi žiniasklaidos kanalai? O gal apsikvailinote viešai leptelėję kokią nors nesąmonę? Daugelis žmonių tuomet ima teisintis, kad kalti ne jie, kad taip susiklostė aplinkybės. Arba dar blogiau – kaltina kitus žmones. Šis reiškinys, vadinamas aukos mentalitetu, būdingas žmonėms, kurie tiesiog nėra pakankamai subrendę, kad prisiimtų atsakomybę už save ir savo veiksmus, paaiškina psichoterapeutė. Tada susidaro užburtas ratas: kol žmogus nesugeba sau pripažinti savo klaidos, jis negali jos paversti patirtimi ir judėti toliau. Kol žmogus nesugeba pasimokyti iš savo klaidų, tol jis jas darys vėl, Žinoma, giliai širdyje žmogus dažniausiai žino, kad kaltas jis pats, todėl išgyvena gėdą ir kitus nepatogius jausmus.

Kaip susidoroti su savo klaidomis, „susimovimu“ ir kaip išgyventi viešą gėdą? Ką žmogus tokiu atveju turėtų daryti? Kaip jam susidoroti su neigiamais jausmais? Kas padėtų atsitiesti? B. Kaleckaitė sako, kad...