Tokią lyčių nelygybę akademiniame pasaulyje sukelia daugelis priežasčių. Vis dėlto jos negalima paaiškinti produktyvumo skirtumais. Tyrimai atskleidžia, kad moterys už vienodus pasiekimus sulaukia mažiau dėmesio negu vyrai. Tačiau vis dar neaišku, kodėl dėmesio joms skiriama mažiau.
Atlikdami tyrimą stengėmės išsiaiškinti, ar moterys ir vyrai skirtingai reklamuoja (palankiai pristato) savo pasiekimus jiems apibūdinti vartodami teigiamus žodžius. Moksliniame leidinyje „British Medical Journal“ išspausdintame savo tyrime atskleidžiame, kad tyrimus aprašančiuose straipsniuose teigiamų būdvardžių moterys vartoja mažiau. Panašu, kad dėl to, jog tyrimai pristatomi skirtingai, jie sulaukia nevienodo dėmesio.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius mokslinių tyrimų imta spausdinti gerokai daugiau. Vien tik gamtos mokslų srityje straipsnių kiekis neseniai perkopė 1 mln. per metus – palyginus su devintojo dešimtmečio pradžia, jų padaugėjo keturis kartus. Tačiau kuo daugiau informacijos, tuo mažiau jai skiriama dėmesio. Mokslininkai vis išrankiau sprendžia, ką skaityti ir kam skirti savo laiką. Norint sulaukti mokslininkų dėmesio, savireklama tapo nepaprastai svarbi.
Savireklama nuo kitų sričių, kuriose reikia kovoti dėl ribotų išteklių (pavyzdžiui, prašant stipendijų tyrimams arba derantis dėl atlyginimo) skiriasi keliomis svarbiomis ypatybėmis. Spręsdami, kiek save reklamuoti, mokslininkai turi daug kontrolės. Be to, save reklamuoti yra įvairiausių progų – nuo dalijimosi informacija apie tyrimus socialiniuose tinkluose iki palankaus tyrimų pateikimo straipsniuose ir pristatymuose.
Atlikdami tyrimą bandėme išsiaiškinti, ar vyrai ir moterys save reklamuoja skirtingai. Ieškodami skirtumų išanalizavome maždaug 6,2 mln. per penkiolika metų (2002–2017 m.) išspausdintų gamtos mokslų srities tyrimų pavadinimų ir santraukų. Informaciją apie straipsnius gavome iš duomenų bazės „PubMed“. Autorių lytį nustatėme tikimybiniu metodu – įvesdami autoriaus vardą į „Genderize“ duomenų bazę. Jei bent 90 proc. tokį vardą turinčių žmonių buvo moterys, autorių laikėme moterimi.
Daugiausiai dėmesio skyrėme straipsnių pavadinimams ir santraukoms, nes pagrindiniai tyrimo rezultatai geriausiai atskleidžiami būtent šiuose tekstuose, o mokslininkai dažnai jais remiasi norėdami nuspręsti, kuriuos tyrimus peržiūrėti detaliau. Peržiūrėję šiuos tekstus suskaičiavome, kiek kartų autoriai vartojo 25 itin teigiamus žodžius, pavyzdžiui, „naujas“, „unikalus“, „išskirtinis“, „puikus“ ir „beprecedentis“. Naudodami kompiuterinį natūralios kalbos apdorojimo metodą įvertinome ir kontekstą, kuriame šie žodžiai vartoti.
Tiriant kalbos vartojimą kyla viena problema – kiekviename straipsnyje aptariamas unikalus tyrimas, tačiau tyrimo rezultatai nevienodai nauji ir svarbūs. Taigi jei vyrai atlieka daugiau naujų sričių tyrimų, gali būti, kad tokius žodžius kaip „nauji atradimai“ jie vartoja ne dėl to, kad nori save reklamuoti, o dėl to, kad tokie žodžiai geriau atspindi jų atliktą darbą. Kad įsitikintume, jog nelyginame nepalyginamų dalykų, tyrėme tik panašaus naujumo temas aprašančius straipsnius (tai nustatėme iš straipsniuose vartotų raktinių žodžių). Kad išvengtume dėl mokslinių žurnalų prestižo ir tyrimų srities atsirandančių skirtumų, lyginome tik tais pačiais metais tuose pačiuose žurnaluose spausdintus straipsnius.
Antrasis keblumas kyla dėl klausimo, kam priskirti tyrimą. Mokslai (ypač gamtos mokslai) vis labiau tampa komandiniu žaidimu. Kai tyrimas parašytas trijų ar daugiau autorių, išsiaiškinti, ką parašė kuris mokslininkas, gali būti sunku. Šią problemą išspręsti mums padėjo nusistovėjusios normos. Pagal ilgalaikes gamtos mokslų tradicijas, pirmasis įrašytas autorius būna projektą įvykdęs jaunesnysis mokslininkas, o paskutinis – projektą finansavęs ir dažnai jį sugalvojęs vyresnysis tyrėjas. Dėl to palyginome komandų tyrimus, kuriuose pirmoji autorė buvo moteris, bei tyrimus, kuriuose paskutinioji autorė buvo moteris, su tyrimais, kuriuose bent vieną iš šių pozicijų užėmė vyras.
Pastebėjome, kad tikimybė, jog tyrimuose, kurių pirmoji ir paskutinioji autorė moteris, rezultatams apibūdinti bus vartojami teigiami žodžiai, 21 proc. mažesnė, negu panašiuose prestižiniuose žurnaluose išspausdintuose tyrimuose, kuriuose bent vieną svarbiausių pozicijų užima vyras. Atlikę papildomas analizes patvirtinome, kad teigiamais žodžiais paprastai apibūdinami rezultatai – dažnai aptikdavome žodžių junginius „naujas požiūris“, „unikalus mechanizmas“ arba „daug žadantys rezultatai“. Savo rezultatams apibūdinti teigiamus žodžius vartojo tiek vyrai, tiek moterys, tačiau moterys juos vartojo rečiau.
Taip pat ištyrėme, ar lyčių polinkis skirtingai save reklamuoti turi pasekmių – patikrinome tyrimų citatų kiekį (t. y., kiek kartų tyrimą savo darbuose citavo kiti mokslininkai). Pastebėjome, kad tyrimai, kuriuose vartoti teigiami žodžiai, cituoti iki 13 proc. dažniau, negu panašaus naujumo tuose pačiuose žurnaluose išspausdinti tyrimai, kuriuose teigiamų žodžių nevartojama. Toks numanomas pranašumas geriausiai matomas straipsniuose, išspausdintuose įtakingiausiuose žurnaluose (kurių poveikio koeficientas viršija 10). Kitaip tariant, savęs nereklamuojantys autoriai už tai sumokėjo – sulaukė mažiau dėmesio, ypač tada, kai jų straipsniai buvo išspausdinti svarbiausiuose moksliniuose žurnaluose.
Tiek pirmų, tiek paskutinių autorių lyčių skirtumai labiausiai išryškėjo ankstyvuose ir vidutiniuose karjeros etapuose. Karjeros laiptais kopiančios moterys teigiamus žodžius vartojo vis dažniau. Aukščiausiame karjeros etape lyčių skirtumai pradingo (pasikliautinas intervalas siekė 95 proc.). Iš dalies taip gali būti dėl atrankos – labiau save reklamuojantys autoriai turi daugiau galimybių pasiekti aukščiausius postus. Tačiau taip pat gali būti, kad pasiekusios aukštesnius postus moterys ima savo tyrimus pristatyti palankiau.
Ar iš to reikėtų daryti išvadą, kad moterims reikia labiau reklamuoti savo tyrimus? Mūsų tyrimas neatskleidžia, kaip palankiai reikėtų pristatyti savo tyrimus mokslininkų bendruomenei. Apibendrinus galima pasakyti, kad vartojama kalba turėtų tiksliai atspindėti tyrimo rezultatų kokybę ir svarbą. Mūsų tyrimas parodo, kad moterys savo darbą reklamuoja mažiau negu vyrai, tačiau negalime pasakyti, ar moterys nuvertina savo pasiekimus, ar vyrai pervertina savuosius.
Nors tyrimą atlikome gamtos mokslų srityje, įtariame, kad tokių lyčių skirtumų galima pastebėti daugelyje kontekstų ir kad jie greičiausiai daro įtaką lyčių nelygybei teikiant paaukštinimus ir mokant atlyginimą. Dėl to atrodo teisinga teigti, kad moterims derėtų daugiau reklamuoti savo pasiekimus. Tačiau keistis privalo ne tik moterys. Jų kolegos vyrai taip pat turėtų jas paskatinti ir užtikrinti, kad reklamuodamos save jos nesulauks neigiamų pasekmių.