Kvapai kaip tvarte, vaizdas kaip rojuje: Pietų Italijoje populiarėja elitinis turizmas, kurį patvers ne kiekvienas

Kiekvienas keliautojas naują vietą vertina keturiais pojūčiais – akimis, uosle, gomuriu, lietimu. Bet pasaulyje yra tokių vietelių, kurios nesutelpa į jokius logikos rėmus, kur visos emocijos apsiverčia aukštyn kojomis. Būtent tokių dabar nori naujos kartos elitas.

Mūsų autobusas braunasi į patį Pietų Italijos Kampanijos regiono pakraštį graikišku pavadinimu Paestum. Tikslas, visai kaip amžiaus pradžioje, kai gimė terminas grand tour – elito atžalų edukacinė kelionė. Kodėl jos toks pavadinimas?

XVIII amžiuje kilminga JAV šeima pilnametystės sulaukusį jaunuolį siųsdavo iš namų. Atžala neturėjo teisės dalyvauti aukštuomenės gyvenime, kol išsilavinimo lygis neatitikdavo tam tikrų standartų. Prestižinis vietos koledžas suteikdavo tik tam tikras žinias, kurias būtina įtvirtinti keliaujant po vadovėliuose išstudijuotas vietas.

Sūnaus ar dukters edukacijai tėvai skirdavo tam tikrą biudžetą. Iš namų į Europą įpėdinis išvykdavo į kelionę, kuri trukdavo mėnesį ir daugiau.

Kai atsidūrę Paestum Neptūno, Atėnės, Heros antikos šventyklų teritorijoje išgirstame lietuvių paauglio emocingą šūksnį „taip, taip, šitas dorines kolonas be kaneliūrų su mokytoja ką tik studijavome“, mes – edukacinės kelionės iniciatoriai, jaučiamės tarsi atsukę laikrodį atgal.