Marius Lasinskas: trys taisyklės, kaip tinkamai rinkti vaistažoles, ir kokie mišiniai tinkamiausi vaikams bei kūdikiams

Nuo labai senų laikų augalai ir žmonės gražiai gyveno. Vieni kitiems padėdavo. Šie puikūs mūsų draugai nuo senų senovės pagelbėjo mūsų proseneliams ir seneliams, o dabar pagelbėja ir tėveliams, ir vaikams. Tik reikia žinoti, kur jų rasti, kaip surinkti ir kaip paprašyti pagalbos.

Konsultuoja Marius Lasinskas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, tėtis, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius. Parengė Aida Marteckaitė.

Priklauso nuo požiūrio

Apie vaistažolinius augalus galiu nesustodamas pasakoti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Su didžiaisiais savo žiniomis dalijuosi paskaitose, su mažaisiais – susitikimuose ir specia­liai jiems parašytoje knygoje.

Augalai į mus labai panašūs: turi kojas – šaknis, stuburą – kamieną, rankas – šakas, galvą – viršūnę. Todėl, nuėjus į mišką ar vaistažolių pievą, pasijunti taip, tarsi būtum gerų draugų būryje: kiaulpienė – geltonplaukė mergaitė, gaurometis – drąsus berniukas, ąžuolas – senasis išminčius, raudonėlis – skrandžio draugas, mėta – nimfa, melisa – bitė, ir kiti linksmi draugai.

Vaistažolių poveikis žmogui labai priklauso nuo požiūrio į augalą: tiems, kurie sako, kad jie neveikia, iš tiesų ir neveiks, o tiems, kuriems vaistažolės yra nuostabūs draugai ir pagalbininkai, visada padės tiek, kiek tik galės.

Vaistažolių poveikis dar priklauso ir...