– Prisipažinsiu, kad kai išgirdau jus vienoje laidoje sakant, kad nereikia sportuoti tris kartus per savaitę, man kilo prieštaringos emocijos. Juk visi sako, kad gyvybė yra judėjime, kad sportas – sveikata, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną – ne riba ir pan. Tai ar reikia sportuoti, norint būti sveikam?
– Kviečiau žmones ne sportuoti tris kartus per savaitę kokioje nors sporto salėje pagal griežtai apibrėžtą treniruočių programą, bet verčiau judėti kiek įmanoma daugiau. Šiuo kvietimu noriu pabrėžti skirtumą tarp judėjimo ir sportavimo. Nors visas sportavimas yra judėjimas, tačiau ne visas judėjimas, nors labai naudingas, yra priskiriamas sportavimui. Daugybė kasdienių veiklų, menų, amatų yra judėjimas, bet ne sportavimas. Jeigu klausiame, kas svarbiau, tai egzistuoja tam tikra hierarchija – kasdienių judesių įvairovė žmogaus sveikatai ir gerai savijautai yra kur kas svarbesnė nei keletas selektyviai pasirinktų pratimų, ką jie bestiprintų. Vaikščioti svarbiau nei atlikti funkcinę treniruotę, nes žingsniavimas ir yra pamatinė mūsų funkcija. Sportavimas, treniravimasis gali labai specifiškai papildyti mūsų judėjimą, tačiau neturėtų jo pakeisti ar sudaryti įspūdžio, kad gali nejudrumą kompensuoti. Judėti yra natūralu, kiekvienas žmogus augdamas juda įvairiausiais būdais, tačiau ateina laikas, kai judrią vaikystę ima kaustyti mokyklos suolas, o galiausiai sustingdo suaugusiojo sėdimas darbas. Sėdėjimo padarinius mes bandome kompensuoti dirbtiniais pratimais ir dėl to pradeda rastis naujas žmogaus tipas: sėdintis ir sportuojantis, tačiau nejudantis ir nelabai bemokantis tai daryti. Plėšymasis tarp kraštutinių ribų – sėdėjimo ir intensyvaus judėjimo, nejudrumo ir judėjimo ciklišku stereotipiniu daugeliui treniruočių būdingu judesiu, yra ir didžiausia įvairių kūno disbalansų, skausmų ir traumų priežastis.