Pradėjus garsiai apie tai kalbėti paaiškėja, kad migrena kamuoja nemažai mano pažįstamų moterų, vis dėlto, ši liga būdinga ir vyrams – tik dėl jos stigmatizacijos ir nebūtinai tipinių požymių neretai ilgą laiką jiems nebūna diagnozuojama. Negana to, dažnas migreną turintis asmuo jaučiasi nesuprastas aplinkinių – ne visi tiki tokiu galvos skausmu.
Tad apie tai, kaip atskirti migreną nuo paprasto galvos skausmo, kas ir kodėl ją sukelia, kodėl migrena dažniausiai prasideda vaikystėje ir kaip ligą kontroliuoti, išsamiai pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė.
– Nors patyrusieji ir migrenos priepuolių, ir įtampos tipo galvos skausmų galėtų juos atskirti, žmonės, kurie pirmąkart susiduria su galvos skausmais, ne visada supranta, kas jiems. Tad kokiais simptomais pasižymi migrena ir kaip neurologai atskiria, kad tai nėra paprastas galvos skausmas?
– Turbūt geriausiai padeda atskirti paskutiniu metu dažnai kartojamas teiginys, kad „migrena yra ne tik galvos skausmas“. Tai yra viso kūno liga, nes priepuolio metu pacientas negali funkcionuoti, jis tegalvoja apie galvos skausmą.
Tipinį migrenos priepuolį atpažinti nesunku: tai vidutinio ar didelio intensyvumo, dažniausiai vienpusis galvos skausmas, lydimas šviesos, garso ar kvapų jautrumo, pykinimo bei vėmimo, trunkantis nuo 4 valandų iki 3 parų. Papildomi bruožai: skausmas be vaistų savaime nepraeina ir žmogų neįgalina – norisi ramybės, nejudėti, sunku dirbti, mąstyti. Trys iš keturių migrena sergančiųjų patiria ne daugiau kaip vieną priepuolį per mėnesį. Tačiau migrena gali būti labai skirtinga: ir abipusis skausmas, ir užsitęsianti su atsikartojimais savaitėmis; ji gali pablogėti iki lėtinės ir tapti kasdieniu galvos skausmu. Lėtinė migrena – tai retesnė sunki migrenos forma, kuomet per mėnesį būna daugiau galvos skausmo dienų nei be skausmo, iš jų – bent 8 migrenos dienos. Taip pasitaiko dviem iš šimto žmonių.