Tuščiai plepantys žmonės dažnai būna savanaudžiai, kurie nesugeba išklausyti kitų žmonių. Jiems svarbiau patiems daug kalbėti ir būti dėmesio centre. Tai bene pagrindinis bruožas, kaip atskirti tiesiog daug kalbantį žmogų nuo plepio. Daug kalbančio žmogaus šneka dažniausiai būna vaizdinga, jis vartoja neįprastus žodžius, įdomius posakius. Tuo tarpu plepio kalba yra tiesiog barškėjimas „apie viską ir apie nieką“.
„Imu kalbėti dar patale, vos tik atmerkiu akis. O vakarop įspūdžiai mane tiesiog sprogdina. Jei jų neišsakysiu, paprasčiausiai plyšiu.“
„Kai kas nors nenori manęs klausytis, pasijuntu neįdomi, niekam nereikalinga. Kai turiu ką nors išklausyti, tai yra turiu tylėti, tiesiog liaujuosi egzistavusi.“